This website uses cookies to ensure you get the best experience on our website.

25 июля, 2020
ru en lt
Соглашение об ассоциации между ЕС и Украиной: практические уроки реализации и влияние на таможенное законодательство Украины

Photo by VisionPic .net from Pexels

В статье рассматривается один из недавних соглашений об ассоциации с третьими странами, которые были заключены ЕС, а именно Соглашение об ассоциации между ЕС и Украиной (2017 г.), и, в частности, представлен опыт и практика Украины при выполнении своих обязательств по гармонизации национального таможенного законодательства с таможенным правом ЕС. В статье описываются усилия Республики Украина по модернизации национальных источников таможенного права и приводится краткое изложение правовых актов, принятых в Украине в ходе реализации Соглашения об ассоциации с ЕС. Информация, представленная в статье, описывает условия, с которыми сталкиваются предприятия, которые занимаются торговлей между Украиной и ЕС, а также импортируют товары из ЕС в Республику Украина.

To access the full text please

Additionally, for all newcomers we give 5 paid articles for free.

Comments ()

lt
Pasaulio muitinių organizacijos instrumentai: Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija
30-09-2020

PMO yra vienintelė tarptautinė organizacija, išimtinai nagrinėjanti muitinės klausimus, jos pagrindinė veikla ir siekiai yra padėti valstybėms derinti tarpusavyje muitinės veiklą, teisės aktus ir taip gerinti tarptautinės prekybos sąlygas verslo partneriams įvairiose šalyse. Pagrindiniai PMO instrumentai naudojami siekiant šių tikslų yra Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija, prie kurių yra prisijungusi ir Lietuva (Europos Sąjunga). Straipsnyje apžvelgiami šie instrumentai, jų įtaka muitinės veiklai ir verslui.

Juozas Šarūnas Avižienis

€ / $
international sources of law; organisations
lt
Pasaulio muitinių organizacijos instrumentai: Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija
30-09-2020

PMO yra vienintelė tarptautinė organizacija, išimtinai nagrinėjanti muitinės klausimus, jos pagrindinė veikla ir siekiai yra padėti valstybėms derinti tarpusavyje muitinės veiklą, teisės aktus ir taip gerinti tarptautinės prekybos sąlygas verslo partneriams įvairiose šalyse. Pagrindiniai PMO instrumentai naudojami siekiant šių tikslų yra Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija, prie kurių yra prisijungusi ir Lietuva (Europos Sąjunga). Straipsnyje apžvelgiami šie instrumentai, jų įtaka muitinės veiklai ir verslui.

Juozas Šarūnas Avižienis

€ / $
international sources of law; organisations
en
Application of World Trade Organization (WTO) Law in Tax Disputes with Lithuanian Customs Authorities: Mission (Not) Possible?
09-09-2020

In this article, by evaluating the latest case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania (Order of 27 May 2020 in Administrative Case No. eA-2474-968 / 2020, etc.), we will review how the provisions of WTO law in national courts have been (and are) applied in the Republic of Lithuania in tax disputes with customs authorities and what are the possibilities for relying directly on them to defend the rights and legitimate interests of the taxpayers.

Dr. Gediminas Valantiejus

€ / $
international sources of law; organisations
en
Application of World Trade Organization (WTO) Law in Tax Disputes with Lithuanian Customs Authorities: Mission (Not) Possible?
09-09-2020

In this article, by evaluating the latest case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania (Order of 27 May 2020 in Administrative Case No. eA-2474-968 / 2020, etc.), we will review how the provisions of WTO law in national courts have been (and are) applied in the Republic of Lithuania in tax disputes with customs authorities and what are the possibilities for relying directly on them to defend the rights and legitimate interests of the taxpayers.

Dr. Gediminas Valantiejus

€ / $
international sources of law; organisations
lt
Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teisės taikymas mokestiniuose ginčuose Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?
05-09-2020

Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Dr. Gediminas Valantiejus

international sources of law; organisations
lt
Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teisės taikymas mokestiniuose ginčuose Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?
05-09-2020

Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Dr. Gediminas Valantiejus

international sources of law; organisations
en, fr
Revised Kyoto Convention: Customs’ blueprint journey towards further simplification and harmonization of Customs procedures
29-06-2020

The International Convention on the Simplification and Harmonization of Customs Procedures, known as the Kyoto Convention, was adopted on 19 May 1973 and entered into force on 25 September 1974 with 63 Contracting Parties. Twenty years later, in 1994, a decision to revise the Convention was taken, and, in June 1999, a Revised Kyoto Convention (RKC) was adopted. It entered into force on 3 February 2006 after 40 Contracting Parties to the Kyoto Convention had acceded to the Protocol of Amendment. In February 2020, there were 122 Contracting Parties to the RKC.

Phuntsho Dorji

international sources of law; organisations
en, fr
Revised Kyoto Convention: Customs’ blueprint journey towards further simplification and harmonization of Customs procedures
29-06-2020

The International Convention on the Simplification and Harmonization of Customs Procedures, known as the Kyoto Convention, was adopted on 19 May 1973 and entered into force on 25 September 1974 with 63 Contracting Parties. Twenty years later, in 1994, a decision to revise the Convention was taken, and, in June 1999, a Revised Kyoto Convention (RKC) was adopted. It entered into force on 3 February 2006 after 40 Contracting Parties to the Kyoto Convention had acceded to the Protocol of Amendment. In February 2020, there were 122 Contracting Parties to the RKC.

Phuntsho Dorji

international sources of law; organisations
lt
Tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas: istorinės pamokos bei ateities perspektyvos verslui
30-03-2020

Pastaruoju metu (pavyzdžiui, 2020 m. kovo 5 d. Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „EAEC and EU - Prospects for 2020") bent jau specialistų ir praktikų diskusijose vėl yra bandoma kelti klausimą dėl tarptautinę prekybą reguliuojančių ES bei Rusijos Federacijos muitų teisės šaltinių (muitinės kodeksų) derinimo ar net bendros ekonominės erdvės „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ kūrimo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga detaliau apžvelgti tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo raidos patirtį bei perspektyvas, kurios aktualios ne tik politiniu, bet ir praktiniu, verslo požiūriu, ypač ir Lietuvos verslo subjektams (prekybininkams, importuotojams, eksportuotojams, transporto įmonėms) dalyvaujantiems dvišalėje tarptautinėje prekyboje.

Dr. Gediminas Valantiejus

international sources of law; organisations
lt
Tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas: istorinės pamokos bei ateities perspektyvos verslui
30-03-2020

Pastaruoju metu (pavyzdžiui, 2020 m. kovo 5 d. Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „EAEC and EU - Prospects for 2020") bent jau specialistų ir praktikų diskusijose vėl yra bandoma kelti klausimą dėl tarptautinę prekybą reguliuojančių ES bei Rusijos Federacijos muitų teisės šaltinių (muitinės kodeksų) derinimo ar net bendros ekonominės erdvės „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ kūrimo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga detaliau apžvelgti tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo raidos patirtį bei perspektyvas, kurios aktualios ne tik politiniu, bet ir praktiniu, verslo požiūriu, ypač ir Lietuvos verslo subjektams (prekybininkams, importuotojams, eksportuotojams, transporto įmonėms) dalyvaujantiems dvišalėje tarptautinėje prekyboje.

Dr. Gediminas Valantiejus

international sources of law; organisations
Forgot password?

Password reset

Check your e-mail, we sent you a link to reset your password.


Continue with Google

Contact us

Thank you for report
Your email can be used only to contact you for problem details. It won't be used for advertising purposes
Maximum file size 6mb
File is too large