This website uses cookies to ensure you get the best experience on our website.

July 25, 2020
en lt ru
Association Agreement between the EU and Ukraine: practical lessons from the implementation and its impact on Ukrainian customs legislation

Photo by VisionPic .net from Pexels

The article reviews one of the recent Association Agreements with the third countries which were concluded by the EU, namely, EU – Ukraine Association Agreement (2017), and, in particular, presents the experience and practice of Ukraine while implementing its commitments to harmonize national customs legislation with the EU customs law. The article describes efforts of the Republic of Ukraine to modernize its national sources of customs law and presents the summary of legal acts adopted in Ukraine while implementing the Association Agreement with the EU. The information provided in the article describes the conditions faced by all businesses engaged in trade between Ukraine and the EU as well as importing goods from the EU to the Republic of Ukraine.

To access the full text please

Additionally, for all newcomers we give 5 paid articles for free.

Comments ()

lt
Pasaulio muitinių organizacijos instrumentai: Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija
30-09-2020

PMO yra vienintelė tarptautinė organizacija, išimtinai nagrinėjanti muitinės klausimus, jos pagrindinė veikla ir siekiai yra padėti valstybėms derinti tarpusavyje muitinės veiklą, teisės aktus ir taip gerinti tarptautinės prekybos sąlygas verslo partneriams įvairiose šalyse. Pagrindiniai PMO instrumentai naudojami siekiant šių tikslų yra Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija, prie kurių yra prisijungusi ir Lietuva (Europos Sąjunga). Straipsnyje apžvelgiami šie instrumentai, jų įtaka muitinės veiklai ir verslui.

Juozas Šarūnas Avižienis

€ / $
international agreements, etc.
lt
Pasaulio muitinių organizacijos instrumentai: Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija
30-09-2020

PMO yra vienintelė tarptautinė organizacija, išimtinai nagrinėjanti muitinės klausimus, jos pagrindinė veikla ir siekiai yra padėti valstybėms derinti tarpusavyje muitinės veiklą, teisės aktus ir taip gerinti tarptautinės prekybos sąlygas verslo partneriams įvairiose šalyse. Pagrindiniai PMO instrumentai naudojami siekiant šių tikslų yra Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija, prie kurių yra prisijungusi ir Lietuva (Europos Sąjunga). Straipsnyje apžvelgiami šie instrumentai, jų įtaka muitinės veiklai ir verslui.

Juozas Šarūnas Avižienis

€ / $
international agreements, etc.
en
Application of World Trade Organization (WTO) Law in Tax Disputes with Lithuanian Customs Authorities: Mission (Not) Possible?
09-09-2020

In this article, by evaluating the latest case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania (Order of 27 May 2020 in Administrative Case No. eA-2474-968 / 2020, etc.), we will review how the provisions of WTO law in national courts have been (and are) applied in the Republic of Lithuania in tax disputes with customs authorities and what are the possibilities for relying directly on them to defend the rights and legitimate interests of the taxpayers.

Dr. Gediminas Valantiejus

€ / $
international agreements, etc.
en
Application of World Trade Organization (WTO) Law in Tax Disputes with Lithuanian Customs Authorities: Mission (Not) Possible?
09-09-2020

In this article, by evaluating the latest case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania (Order of 27 May 2020 in Administrative Case No. eA-2474-968 / 2020, etc.), we will review how the provisions of WTO law in national courts have been (and are) applied in the Republic of Lithuania in tax disputes with customs authorities and what are the possibilities for relying directly on them to defend the rights and legitimate interests of the taxpayers.

Dr. Gediminas Valantiejus

€ / $
international agreements, etc.
lt
Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teisės taikymas mokestiniuose ginčuose Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?
05-09-2020

Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Dr. Gediminas Valantiejus

international agreements, etc.
lt
Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teisės taikymas mokestiniuose ginčuose Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?
05-09-2020

Šiame straipsnyje, įvertindami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2474-968/2020 ir kt.), apžvelgsime kaip Lietuvoje buvo (ir yra) taikomos PPO teisės nuostatos nacionaliniuose teismuose, nagrinėjant mokestinių ginčų bylas, bei kokios yra galimybės tiesiogiai remtis jomis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Dr. Gediminas Valantiejus

international agreements, etc.
en, fr
Revised Kyoto Convention: Customs’ blueprint journey towards further simplification and harmonization of Customs procedures
29-06-2020

The International Convention on the Simplification and Harmonization of Customs Procedures, known as the Kyoto Convention, was adopted on 19 May 1973 and entered into force on 25 September 1974 with 63 Contracting Parties. Twenty years later, in 1994, a decision to revise the Convention was taken, and, in June 1999, a Revised Kyoto Convention (RKC) was adopted. It entered into force on 3 February 2006 after 40 Contracting Parties to the Kyoto Convention had acceded to the Protocol of Amendment. In February 2020, there were 122 Contracting Parties to the RKC.

Phuntsho Dorji

international agreements, etc.
en, fr
Revised Kyoto Convention: Customs’ blueprint journey towards further simplification and harmonization of Customs procedures
29-06-2020

The International Convention on the Simplification and Harmonization of Customs Procedures, known as the Kyoto Convention, was adopted on 19 May 1973 and entered into force on 25 September 1974 with 63 Contracting Parties. Twenty years later, in 1994, a decision to revise the Convention was taken, and, in June 1999, a Revised Kyoto Convention (RKC) was adopted. It entered into force on 3 February 2006 after 40 Contracting Parties to the Kyoto Convention had acceded to the Protocol of Amendment. In February 2020, there were 122 Contracting Parties to the RKC.

Phuntsho Dorji

international agreements, etc.
lt
Tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas: istorinės pamokos bei ateities perspektyvos verslui
30-03-2020

Pastaruoju metu (pavyzdžiui, 2020 m. kovo 5 d. Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „EAEC and EU - Prospects for 2020") bent jau specialistų ir praktikų diskusijose vėl yra bandoma kelti klausimą dėl tarptautinę prekybą reguliuojančių ES bei Rusijos Federacijos muitų teisės šaltinių (muitinės kodeksų) derinimo ar net bendros ekonominės erdvės „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ kūrimo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga detaliau apžvelgti tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo raidos patirtį bei perspektyvas, kurios aktualios ne tik politiniu, bet ir praktiniu, verslo požiūriu, ypač ir Lietuvos verslo subjektams (prekybininkams, importuotojams, eksportuotojams, transporto įmonėms) dalyvaujantiems dvišalėje tarptautinėje prekyboje.

Dr. Gediminas Valantiejus

international agreements, etc.
lt
Tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas: istorinės pamokos bei ateities perspektyvos verslui
30-03-2020

Pastaruoju metu (pavyzdžiui, 2020 m. kovo 5 d. Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „EAEC and EU - Prospects for 2020") bent jau specialistų ir praktikų diskusijose vėl yra bandoma kelti klausimą dėl tarptautinę prekybą reguliuojančių ES bei Rusijos Federacijos muitų teisės šaltinių (muitinės kodeksų) derinimo ar net bendros ekonominės erdvės „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ kūrimo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga detaliau apžvelgti tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo raidos patirtį bei perspektyvas, kurios aktualios ne tik politiniu, bet ir praktiniu, verslo požiūriu, ypač ir Lietuvos verslo subjektams (prekybininkams, importuotojams, eksportuotojams, transporto įmonėms) dalyvaujantiems dvišalėje tarptautinėje prekyboje.

Dr. Gediminas Valantiejus

international agreements, etc.
Forgot password?

Password reset

Check your e-mail, we sent you a link to reset your password.


Continue with Google

Contact us

Thank you for report
Your email can be used only to contact you for problem details. It won't be used for advertising purposes
Maximum file size 6mb
File is too large