Sveiki,
tvarumas tapo būtinybe ir kasdienybe – rūšiuojame atliekas, renkamės tvarius energijos šaltinius, persėdame į elektromobilius ir t.t. Vis labiau kasdienybe jis tampa ir muitinės kontrolės srityse – tam tikrų prekių importuotojai ir jų gamintojai trečiose šalyse gilinasi į pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (M. Lux straipsnis „PADKM: kiek suderinamas su tarptautine teise?”), rengiasi reglamento dėl miškų naikinimo ir alinimo taikymui (D. Savage straipsnis „Ar Briuselis gali išgelbėti pasaulio atogrąžų miškus?“), bei, neišvengiamai, rūpinasi atitiktimi kitoms privalomoms tvarumo nuostatoms (pvz., susijusioms su cheminėmis medžiagomis, M. Rowbotham straipsnis „REACH cheminių medžiagų reglamentai ES ir JK - suderinimo iššūkiai“).
Tvarumas labai plati tema, apimanti ne tik aplinkosaugą, bet ir žmogaus teises, kovą su korupcija ir kitus klausimus, žr. apibrėžimą. Tvarumo reikalavimų įgyvendinimui be kita ko pasitelkiamos netarifinės prekybos reguliavimo priemonės (pvz., rengiamas ES reglamentas dėl priverstinio darbo naudojimo gaminant prekes). Tai svarbi ir pozityvi šių priemonių pusė. Tačiau yra ir kita pusė – neretai jos tampa užslėptu protekcionizmu, kliūtimi prekybai. Netarifinis reguliavimas yra aktuali tema daugeliui verslų - UNCTAD duomenimis, 90% pasaulinės prekybos yra taikomos netarifinio reguliavimo priemonės. Plačiau skaitykite R. Mahmood straipsnyje „Netarifinės priemonės: jų paskirtis ir poveikis prekybai“.
Tarsi augančio netarifinio reguliavimo kompleksiškumo būtų negana, tarifinis reguliavimas toliau kerojasi apaugdamas gairėmis, nuomonėmis, komentarais, teismų išaiškinimais, kurių, deja, ne kiekvienas „paprastas mirtingasis“, norintis tiesiog teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, begali suprasti. Pavyzdžiui, importo PVM klausimai. Aktualų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą straipsnyje „ESTT: “neišmuitintų” prekių transportavimui automatiškai taikyti 0% PVM negalima“ paaiškina M. Bielskienė.
Galiausiai, tarifinio ir netarifinio reguliavimo epicentre esantis verslas, turi pasirūpinti ilgalaike atitiktimi, užtikrinančia sėkmingą verslo augimą. Tam padedantys įrankiai – veiklos auditas, vidiniai patikrinimai. Veiklos audito klausimais skaitykite interviu su Ž. Kraučenkiene, o patarimais „žaliam“ vidiniam tikrintojui dalinamės atsakymų į skaitytojų klausimus rubrikoje.
Akivaizdu, kad darbas muitinės srityje neišvengiamai reikalauja nuolatinio žinių plėtimo, gilinimo ir atnaujinimo. Ieškančius sprendimo, kaip tai efektyviai daryti, kviečiame prisijungti prie Tęstinio mokymosi programos, sukurtos būtent šiam tikslui.
Įdomaus ir naudingo skaitymo!
Enrika Naujokė