- Case law
Muitinio sandėliavimo klaidos: net tinkamai užbaigus procedūrą, gali tekti sumokėti mokesčius!
![Muitinio sandėliavimo klaidos: net tinkamai užbaigus procedūrą, gali tekti sumokėti mokesčius!](/images/articles/thumbnails/article-_image_.485b4594135656070cf488f5a9067e00.jpg)
Adobe Stock
- Topic: pažeidimai importas eksportas
- Market: UK - Jungtinė Karalystė
Adobe Stock
OR
Continue reading this article
For newcomers, 5 paid articles are free!
Ar žinojote, kad muitai – vienas iš Europos Sąjungos nuosavų išteklių? Todėl, ginčydamiesi su muitine dėl sprendimo apskaičiuoti muitus, iš esmės, ginčijatės dėl ES pajamų! Šioje naujausios Europos … Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos apžvalgoje atsakome į klausimą, ar ginčo su muitine atveju importo mokesčių (muito ir PVM) išieškojimas yra stabdomas iki bus aiški bylos baigtis.
Dr. Aistė Medelienė
Ar žinojote, kad muitai – vienas iš Europos Sąjungos nuosavų išteklių? Todėl, ginčydamiesi su muitine dėl sprendimo apskaičiuoti muitus, iš esmės, ginčijatės dėl ES pajamų! Šioje naujausios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos apžvalgoje atsakome į klausimą, ar ginčo su muitine atveju importo mokesčių (muito ir PVM) išieškojimas yra stabdomas iki bus aiški bylos baigtis.
Dr. Aistė Medelienė
Redakcijos žodis: Šiandien net patys įprasčiausi mus supantys daiktai yra sudėtingų gamybos procesų, kurie neretai vykdomi ne vienoje pasaulio šalyje, rezultatas. Ir, be abejo, visi norime, kad … tas rezultatas – drabužiai, kosmetika, žaislai ir kt. - būtų saugus mūsų ir mūsų artimųjų naudojimui. Institucijoms užduotis užtikrinti tą saugumą nėra paprasta, todėl, be kita ko, kaupiama patirtis ir, jos pagrindu, tobulinama teisinė bazė, apie kurią rašoma šiame straipsnyje.
Arvydas Naina
Redakcijos žodis: Šiandien net patys įprasčiausi mus supantys daiktai yra sudėtingų gamybos procesų, kurie neretai vykdomi ne vienoje pasaulio šalyje, rezultatas. Ir, be abejo, visi norime, kad tas rezultatas – drabužiai, kosmetika, žaislai ir kt. - būtų saugus mūsų ir mūsų artimųjų naudojimui. Institucijoms užduotis užtikrinti tą saugumą nėra paprasta, todėl, be kita ko, kaupiama patirtis ir, jos pagrindu, tobulinama teisinė bazė, apie kurią rašoma šiame straipsnyje.
Arvydas Naina
Teisingas, tinkamas bei efektyvus tarptautinių sankcijų taikymas prekėms, importuojamoms iš valstybių, kurioms nustatyti prekybos draudimai ar apribojimai, yra labai svarbi šiandieninė aktualija. … Už tarptautinių sankcijų, susijusių tarptautine prekyba prekėmis, ir jų neteisėtu įvežimu ar išvežimu į (ar iš) ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją(-os) bei deklaravimu (jei tai nesukėlė didelės žalos valstybei (visuomenei)), paprastai taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet pačios valstybės institucijos (pavyzdžiui, muitinės įstaigos) netiksliai įvertina įvežamų prekių pobūdį, priima jų eksporto ar importo deklaracijas, ir oficialiai leidžia jas išvežti ar įvežti, bet vėliau pakeičia savo sprendimus bei atgaline tvarka (retroaktyviai) vertina jau realiai įvykusius, užbaigtus ir deklaruotus prekių tiekimo sandorius, taip pat siekia pritaikyti (už jų vykdymą bei deklaravimą) teisinę atsakomybę. Ir verslo praktikams, ir teisininkams, dirbantiems prekybos ar muitų (muitinės) teisės srityse tokiose situacijose iš esmės visuomet kyla klausimas – ar tokia praktika teisėta ir teisinga? Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į minėtą klausimą remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvoje) bei jų pateiktais aktualiais išaiškinimais.
Dr. Gediminas Valantiejus
Teisingas, tinkamas bei efektyvus tarptautinių sankcijų taikymas prekėms, importuojamoms iš valstybių, kurioms nustatyti prekybos draudimai ar apribojimai, yra labai svarbi šiandieninė aktualija. Už tarptautinių sankcijų, susijusių tarptautine prekyba prekėmis, ir jų neteisėtu įvežimu ar išvežimu į (ar iš) ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją(-os) bei deklaravimu (jei tai nesukėlė didelės žalos valstybei (visuomenei)), paprastai taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet pačios valstybės institucijos (pavyzdžiui, muitinės įstaigos) netiksliai įvertina įvežamų prekių pobūdį, priima jų eksporto ar importo deklaracijas, ir oficialiai leidžia jas išvežti ar įvežti, bet vėliau pakeičia savo sprendimus bei atgaline tvarka (retroaktyviai) vertina jau realiai įvykusius, užbaigtus ir deklaruotus prekių tiekimo sandorius, taip pat siekia pritaikyti (už jų vykdymą bei deklaravimą) teisinę atsakomybę. Ir verslo praktikams, ir teisininkams, dirbantiems prekybos ar muitų (muitinės) teisės srityse tokiose situacijose iš esmės visuomet kyla klausimas – ar tokia praktika teisėta ir teisinga? Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į minėtą klausimą remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvoje) bei jų pateiktais aktualiais išaiškinimais.
Dr. Gediminas Valantiejus
Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai … kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?
Omer Wagner
Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?
Omer Wagner
Kaltumo prezumpcija - sakysite, kad taip nebūna. Deja - mokesčių teisėje laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Tik klausimas, ar … net ir įrodžius savo nekaltumą, mokesčių mokėtojui neteks susimokėti mokesčius. Aktualiu sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, ar akcizinio sandėlio savininkui (kurio kaltė neįrodyta) teks sumokėti suspenduotus mokesčius (šioje byloje - beveik 3 mln. Eur) tuo atveju, kai formalumų užbaigimo įrodymai buvo suklastoti, o prekės nugabentos nežinia kur. Išaiškinimai svarbūs ne tik akcizinių sandėlių savininkams, bet ir visiems suspenduotų mokesčių režimų – tranzito, muitinės sandėlio, laikinojo įvežimo perdirbti ir kitų – naudotojams, siekiantiems kuo geriau suprasti, įsivertinti ir valdyti susijusią riziką. ESTT taip pat išaiškino, kuomet prekės laikomos „prarastomis“ ir mokesčių nereikia mokėti.
Ingrida Kemežienė
Kaltumo prezumpcija - sakysite, kad taip nebūna. Deja - mokesčių teisėje laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Tik klausimas, ar net ir įrodžius savo nekaltumą, mokesčių mokėtojui neteks susimokėti mokesčius. Aktualiu sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, ar akcizinio sandėlio savininkui (kurio kaltė neįrodyta) teks sumokėti suspenduotus mokesčius (šioje byloje - beveik 3 mln. Eur) tuo atveju, kai formalumų užbaigimo įrodymai buvo suklastoti, o prekės nugabentos nežinia kur. Išaiškinimai svarbūs ne tik akcizinių sandėlių savininkams, bet ir visiems suspenduotų mokesčių režimų – tranzito, muitinės sandėlio, laikinojo įvežimo perdirbti ir kitų – naudotojams, siekiantiems kuo geriau suprasti, įsivertinti ir valdyti susijusią riziką. ESTT taip pat išaiškino, kuomet prekės laikomos „prarastomis“ ir mokesčių nereikia mokėti.
Ingrida Kemežienė
* Mandatory fields
By signing up you agree to the Terms of Use and Privacy Policy
or Sign up
Already have an account? Login here
Already have an account? Login here
or Sign up
Comments ()
To post a comment you need to