Už ką atsakingas bendrovės vadovas? Už viską ir bet kokiomis aplinkybėmis.
Photo by Andrea Piacquadio on Pexels
- Tema: pažeidimai tranzitas
- Rinka: ES - Europos Sąjunga LT - Lietuva
- Leidinio autorinės teisės: CC Learning, UAB
Photo by Andrea Piacquadio on Pexels
ARBA
Skaityti straipsnį
Naujai užsiregistravusiems dovanojame prieigą prie 5 mokamų straipsnių!
Teisingas, tinkamas bei efektyvus tarptautinių sankcijų taikymas prekėms, importuojamoms iš valstybių, kurioms nustatyti prekybos draudimai ar apribojimai, yra labai svarbi šiandieninė aktualija. … Už tarptautinių sankcijų, susijusių tarptautine prekyba prekėmis, ir jų neteisėtu įvežimu ar išvežimu į (ar iš) ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją(-os) bei deklaravimu (jei tai nesukėlė didelės žalos valstybei (visuomenei)), paprastai taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet pačios valstybės institucijos (pavyzdžiui, muitinės įstaigos) netiksliai įvertina įvežamų prekių pobūdį, priima jų eksporto ar importo deklaracijas, ir oficialiai leidžia jas išvežti ar įvežti, bet vėliau pakeičia savo sprendimus bei atgaline tvarka (retroaktyviai) vertina jau realiai įvykusius, užbaigtus ir deklaruotus prekių tiekimo sandorius, taip pat siekia pritaikyti (už jų vykdymą bei deklaravimą) teisinę atsakomybę. Ir verslo praktikams, ir teisininkams, dirbantiems prekybos ar muitų (muitinės) teisės srityse tokiose situacijose iš esmės visuomet kyla klausimas – ar tokia praktika teisėta ir teisinga? Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į minėtą klausimą remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvoje) bei jų pateiktais aktualiais išaiškinimais.
Dr. Gediminas Valantiejus
Teisingas, tinkamas bei efektyvus tarptautinių sankcijų taikymas prekėms, importuojamoms iš valstybių, kurioms nustatyti prekybos draudimai ar apribojimai, yra labai svarbi šiandieninė aktualija. Už tarptautinių sankcijų, susijusių tarptautine prekyba prekėmis, ir jų neteisėtu įvežimu ar išvežimu į (ar iš) ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją(-os) bei deklaravimu (jei tai nesukėlė didelės žalos valstybei (visuomenei)), paprastai taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet pačios valstybės institucijos (pavyzdžiui, muitinės įstaigos) netiksliai įvertina įvežamų prekių pobūdį, priima jų eksporto ar importo deklaracijas, ir oficialiai leidžia jas išvežti ar įvežti, bet vėliau pakeičia savo sprendimus bei atgaline tvarka (retroaktyviai) vertina jau realiai įvykusius, užbaigtus ir deklaruotus prekių tiekimo sandorius, taip pat siekia pritaikyti (už jų vykdymą bei deklaravimą) teisinę atsakomybę. Ir verslo praktikams, ir teisininkams, dirbantiems prekybos ar muitų (muitinės) teisės srityse tokiose situacijose iš esmės visuomet kyla klausimas – ar tokia praktika teisėta ir teisinga? Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į minėtą klausimą remiantis naujausia teismų praktika (Lietuvoje) bei jų pateiktais aktualiais išaiškinimais.
Dr. Gediminas Valantiejus
Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai … kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?
Omer Wagner
Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?
Omer Wagner
Muitinės sandėlyje apskaitos pažeidimai gali būti nustatomi įvairiomis formomis: tai ir nustatyti prekių trūkumai ar perteklius, prekių perdavimo sandėlio viduje klaidos, neteisingas duomenų … suvedimas. Tačiau tam tikrais atvejais, net išvežus prekes iš muitinės sandėlio ir tinkamai užbaigus sandėliavimo procedūrą, gali atsirasti mokestinė prievolė muitinei. Tokia situacija nagrinėjama aktualioje teismo byloje.
Jurgita Stanienė
Muitinės sandėlyje apskaitos pažeidimai gali būti nustatomi įvairiomis formomis: tai ir nustatyti prekių trūkumai ar perteklius, prekių perdavimo sandėlio viduje klaidos, neteisingas duomenų suvedimas. Tačiau tam tikrais atvejais, net išvežus prekes iš muitinės sandėlio ir tinkamai užbaigus sandėliavimo procedūrą, gali atsirasti mokestinė prievolė muitinei. Tokia situacija nagrinėjama aktualioje teismo byloje.
Jurgita Stanienė
Kaltumo prezumpcija - sakysite, kad taip nebūna. Deja - mokesčių teisėje laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Tik klausimas, ar … net ir įrodžius savo nekaltumą, mokesčių mokėtojui neteks susimokėti mokesčius. Aktualiu sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, ar akcizinio sandėlio savininkui (kurio kaltė neįrodyta) teks sumokėti suspenduotus mokesčius (šioje byloje - beveik 3 mln. Eur) tuo atveju, kai formalumų užbaigimo įrodymai buvo suklastoti, o prekės nugabentos nežinia kur. Išaiškinimai svarbūs ne tik akcizinių sandėlių savininkams, bet ir visiems suspenduotų mokesčių režimų – tranzito, muitinės sandėlio, laikinojo įvežimo perdirbti ir kitų – naudotojams, siekiantiems kuo geriau suprasti, įsivertinti ir valdyti susijusią riziką. ESTT taip pat išaiškino, kuomet prekės laikomos „prarastomis“ ir mokesčių nereikia mokėti.
Ingrida Kemežienė
Kaltumo prezumpcija - sakysite, kad taip nebūna. Deja - mokesčių teisėje laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Tik klausimas, ar net ir įrodžius savo nekaltumą, mokesčių mokėtojui neteks susimokėti mokesčius. Aktualiu sprendimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, ar akcizinio sandėlio savininkui (kurio kaltė neįrodyta) teks sumokėti suspenduotus mokesčius (šioje byloje - beveik 3 mln. Eur) tuo atveju, kai formalumų užbaigimo įrodymai buvo suklastoti, o prekės nugabentos nežinia kur. Išaiškinimai svarbūs ne tik akcizinių sandėlių savininkams, bet ir visiems suspenduotų mokesčių režimų – tranzito, muitinės sandėlio, laikinojo įvežimo perdirbti ir kitų – naudotojams, siekiantiems kuo geriau suprasti, įsivertinti ir valdyti susijusią riziką. ESTT taip pat išaiškino, kuomet prekės laikomos „prarastomis“ ir mokesčių nereikia mokėti.
Ingrida Kemežienė
* Pažymėti laukai privalomi
Sutinku su Terminai ir Sąlygos ir Privatumo politika
Neturite paskyros? Registruotis
Jau turite paskyrą? Prisijungti
Jau turite paskyrą? Prisijungti
Neturite paskyros? Registruotis
Komentarai ()
Norėdami parašyti komentarą, turite