Panašus turinys

The language of sustainable development legislation and the language of the legislation of origin are completely different; it is necessary to find a lingua franca for these areas to better understand … and implement the requirements. On the other hand, harmonisation of rules of origin at a global level is essential to address the challenges faced by importers - the need for harmonisation of these rules has never been greater. These and many other views were exchanged at the 20th Authors' Meeting. We invite you to read an overview.

The EU has concluded more than 40 free trade agreements (FTAs) with around 80 countries, which supposedly bring significant benefits for trade with partner countries. But is this really the case, … i.e. is the EU fully utilising these benefits? This article attempts to assess the application of EU FTAs by analysing the flow of goods in and out of the main trading partners. The author looks at how import and export volumes and geography depend on the existence of preferential agreements.

The African Continental Free Trade Area (AfCFTA), approved in 2012 by the African Union’s (AU) 18th Ordinary Session of Assembly of Heads of State and Government, is one of the Flagship Projects … of the AU’s Agenda 2063. The Action Plan for Boosting intra-African trade has a strong focus on accelerating intra-African trade and boosting Africa’s trading position in the global market, in particular through implementation of trade facilitation standards and tools. We provide a brief overview of AfCFTA rules of origin.

Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai … kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?

Europos Sąjungoje baudos už pažeidimus ir jų teisingumo klausimai yra valstybių narių kompetencija. Neseniai priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad 50 % dydžio nuo papildomai … apskaičiuotos muito sumos bauda yra teisinga „nepaisant atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumo ir jo taikytų atsargumo priemonių“. Ką tai reiškia ES importuotojams, kurie deklaruoja nelengvatinę prekių kilmę remdamiesi trečiųjų šalių valdžios institucijų išduotais įrodymais, kurie, kaip vėliau paaiškėja, yra neteisingi? Apžvelgiame teismo sprendimą ir aptariame, kokias išvadas galėtų padaryti suinteresuoti asmenys.

„Kas nedirba, tas neklysta“ posakiu taikliai pasakyta, kad klysti žmogiška ir to nepakeisi. Tačiau klaidas valdyti būtina - kad jų būtų kuo mažiau, kad jos būtų kuo greičiau ištaisytos. Sąjungos … muitinės kodeksas numato trijų metų laikotarpį, per kurį verslui galima kreiptis į muitinę dėl klaidų ištaisymo, mokestinių permokų susigrąžinimo ar nepriemokos sumokėjimo. Tačiau Lietuvoje naujas nacionalinis teisės aktas nebenumato galimybės taisyti tam tikrus duomenų elementus. Apžvelkime su tuo susijusius verslui kilusius iššūkius, o taip pat ir kitų šalių praktiką bei tendencijas.

Siekiant gauti muitinės leidimus, naudotis supaprastinimais ir kitais muitinės formalumų tikslais, viena iš sąlygų yra įmonės finansinė „sveikata“. Antra vertus, ji visuomet svarbi siekiančiam … augti verslui. Tad atsakant į muitinės formalumų kontekste pateiktą skaitytojo klausimą (Kaip įvertinti savo verslo finansinę „sveikatą“?), kviečiame visų pirma pasigilinti į bendruosius principus ir kartu – į vieną dar pakankamai naują galimybę prireikus skolintis, ar skolinti. Pakalbinome sutelktinio finansavimo platformos „Savy“ vykdančiąją direktorę Silviją Kažukauskaitę.

In 2022, the WCO Secretariat sent a questionnaire to the Organization’s Members to gather information on certification of origin processes and the digitalization of the certificate of origin … (CO). Eighty-four Customs administrations responded, and a Study on the Digitalization of the Certificate of Origin, containing an analysis of the information received, was published in December 2023.

Bahrain Customs Affairs (BCA) is constantly developing its systems and infrastructure to support and improve Customs operations, thereby helping to build a safe, advanced, investment-friendly … business environment in the Kingdom. Bahrain, an active Member of the WCO, regularly examines the standards, recommendations and tools developed by the Organization and wishes to act as a leader to the Customs community by demonstrating excellence and creativity in Customs practices.

A new version of the WCO Strategic Trade Control Enforcement Implementation Guide was published in December 2023.

The Study provides a comparative analysis of origin provisions in a region which has the most numerous and complex overlapping trade regimes of the entire African continent.

Performing due diligence can be challenging for SMEs, and regulators should take this into account when designing trade compliance programmes and initiatives.

The World Customs Organization has published a comprehensive study on the digitalisation of the Certificate of Origin (CO). This article provides a short summary of the existing CO issues and … suggests some solutions that could help achieve the long-term digitalisation goals – such as the framework for trusted digital signatures currently used in the EU.

Teisinis aiškumas ir tikrumas yra tai, ko reikia atitiktį siekiančioms užtikrinti bendrovėms, kad jos galėtų sutelkti dėmesį į savo pagrindinę veiklą. Įstatymų leidėjai stengiasi pateisinti šį … lūkestį, pavyzdžiui, numatydami tokias galimybes kaip privalomosios informacijos (PI) sprendimai. Deja, kuo daugiau teisinių nuostatų, tuo mažiau aiškumo. Muitinės priimtus PI sprendimus gali panaikinti Europos Komisija (pvz., Harley-Davidson byla), arba ES Teisingumo Teismas (ESTT) ginče dėl PI sprendimo gali nuspręsti, kad Europos Komisija, priimdama deleguotuosius teisės aktus, viršijo savo įgaliojimus. Pastarasis atvejis kelia klausimą, kiek privalomos yra deleguotų reglamentų, pavyzdžiui, SMK deleguotojo akto, nuostatos - pateikiame trumpą neseniai priimto ESTT sprendimo dėl nelengvatinės kilmės taisyklių apžvalgą.

Praėjo daug metų, jei ne dešimtmečių, kai prekybos reguliavimas „išaugo“ tarifus. Šiandien stebime, kaip daugėja politikos priemonių (pvz. atsakingo verslo elgesio reikalavimai, aplinkosaugos, … socialiniai ir gero valdymo reikalavimai (ESG)), kuriomis siekiama spręsti įvairias žmonijos problemas, įskaitant, bet neapsiribojant, vaikų darbą, vergiją, priverstinį darbą ir anglies dioksido išmetimą. Šiuos klausimus būtina spręsti moraliniais ir ekonominiais sumetimais, tačiau dabartinis modelis, kuriuo reikalaujama visiško žaliavų atsekamumo ir nustatomi susiję apribojimai, sankcijos ir draudimai pasienyje, kelia daugybę iššūkių. Pavyzdžiui, net jei importuotojas ir turėtų svertų ar galimybių stebėti tiekimo grandinę iki pradinių žaliavų kilmės vietos, gautas paveikslas būtų tik momentinis vaizdas, galintis dinamiškai keistis per kelias dienas ar net valandas.

Teisė būti išklausytam, kuri praktikams gerai žinoma iš muitinės sprendimų, yra įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 22(6) str.: “Prieš priimdama sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus pareiškėjui, … muitinė praneša pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę […] pareikšti savo nuomonę”. Ši viena pamatinių Sąjungos teisių nėra tik formalumas - ES Teisingumo Teismas (ESTT) neseniai panaikino reglamentą, nes nustatė, kad Europos Komisija pažeidė importuotojo teisę būti išklausytam šio reglamento priėmimo proceso metu. Todėl importuotojams, eksportuotojams ir kitoms susijusioms šalims verta įsigilinti į šią temą, kad prireikus pasinaudotų šia teise savo naudai.

„Net ir vieno žmogaus įmonė, pavyzdžiui, teikianti muitinės tarpininko paslaugas, turi taikyti savo veiklos savikontrolės procedūras.“ - sako Žana Kraučenkienė, sertifikuota vidaus auditorė, … turinti daugiau nei 20 metų patirtį šioje srityje. Kokias veiklos sritis apima vidaus auditas? Kaip vidaus auditorius organizuoja savo veiklą? Kodėl apskritai tai svarbu kiekvienai įmonei? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus kviečiame sužinoti skaitant interviu.