sausis 23, 2022
lt en
Lengvatinės prekybos susitarimų spąstai – per klaidą sumokėto muito grąžinimas

Adobe Stock

Pagrindinis lengvatinės prekybos susitarimų principas yra paprastas: dvi ar daugiau šalių susitaria leisti prekiauti kilmės statusą turinčiomis prekėmis tarp šalių partnerių taikant nulinį arba sumažintą muito tarifą. Iš pirmo žvilgsnio viskas aišku, tačiau įgyvendinimas praktikoje - kas kita. Reikia atlikti daugybę žingsnių, kad lengvatinės prekybos susitarimas veiktų taip, kaip norima. Suklydus nors viename jų, gali tekti sumokėti pilną (nelengvatinę) muito sumą.
Pridėti į krepšelį
Peržiūrėti prenumeratos planus
Prekė įdėta į krepšelį

{{ articleItem.title }}
Prekė įdėta į krepšelį

{{ subscription.title }}

ARBA

Skaityti straipsnį

Open for free

Komentarai ()

en
Origin of goods – the trends
2024-04-07

The language of sustainable development legislation and the language of the legislation of origin are completely different; it is necessary to find a lingua franca for these areas to better understand and implement the requirements. On the other hand, harmonisation of rules of origin at a global level is essential to address the challenges faced by importers - the need for harmonisation of these rules has never been greater. These and many other views were exchanged at the 20th Authors' Meeting. We invite you to read an overview.

kilmė
en
Origin of goods – the trends
2024-04-07

The language of sustainable development legislation and the language of the legislation of origin are completely different; it is necessary to find a lingua franca for these areas to better understand and implement the requirements. On the other hand, harmonisation of rules of origin at a global level is essential to address the challenges faced by importers - the need for harmonisation of these rules has never been greater. These and many other views were exchanged at the 20th Authors' Meeting. We invite you to read an overview.

kilmė
en
EU FTAs: Is EU fully utilising benefits?
2024-04-07

The EU has concluded more than 40 free trade agreements (FTAs) with around 80 countries, which supposedly bring significant benefits for trade with partner countries. But is this really the case, i.e. is the EU fully utilising these benefits? This article attempts to assess the application of EU FTAs by analysing the flow of goods in and out of the main trading partners. The author looks at how import and export volumes and geography depend on the existence of preferential agreements.

Assoc Prof Dr Momchil Antov

kilmė
en
EU FTAs: Is EU fully utilising benefits?
2024-04-07

The EU has concluded more than 40 free trade agreements (FTAs) with around 80 countries, which supposedly bring significant benefits for trade with partner countries. But is this really the case, i.e. is the EU fully utilising these benefits? This article attempts to assess the application of EU FTAs by analysing the flow of goods in and out of the main trading partners. The author looks at how import and export volumes and geography depend on the existence of preferential agreements.

Assoc Prof Dr Momchil Antov

kilmė
en
AfCFTA: Towards harmonisation of rules of origin
2024-03-27

The African Continental Free Trade Area (AfCFTA), approved in 2012 by the African Union’s (AU) 18th Ordinary Session of Assembly of Heads of State and Government, is one of the Flagship Projects of the AU’s Agenda 2063. The Action Plan for Boosting intra-African trade has a strong focus on accelerating intra-African trade and boosting Africa’s trading position in the global market, in particular through implementation of trade facilitation standards and tools. We provide a brief overview of AfCFTA rules of origin.

Mette Werdelin Azzam

kilmė
en
AfCFTA: Towards harmonisation of rules of origin
2024-03-27

The African Continental Free Trade Area (AfCFTA), approved in 2012 by the African Union’s (AU) 18th Ordinary Session of Assembly of Heads of State and Government, is one of the Flagship Projects of the AU’s Agenda 2063. The Action Plan for Boosting intra-African trade has a strong focus on accelerating intra-African trade and boosting Africa’s trading position in the global market, in particular through implementation of trade facilitation standards and tools. We provide a brief overview of AfCFTA rules of origin.

Mette Werdelin Azzam

kilmė
en, lt
Dvi pamokos iš teismų praktikos dėl prekių kilmės
2024-03-20

Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?

Omer Wagner

kilmė
en, lt
Dvi pamokos iš teismų praktikos dėl prekių kilmės
2024-03-20

Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?

Omer Wagner

kilmė
en, lt
ESTT dėl baudų už muitų teisės pažeidimus teisingumo
2024-03-03

Europos Sąjungoje baudos už pažeidimus ir jų teisingumo klausimai yra valstybių narių kompetencija. Neseniai priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad 50 % dydžio nuo papildomai apskaičiuotos muito sumos bauda yra teisinga „nepaisant atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumo ir jo taikytų atsargumo priemonių“. Ką tai reiškia ES importuotojams, kurie deklaruoja nelengvatinę prekių kilmę remdamiesi trečiųjų šalių valdžios institucijų išduotais įrodymais, kurie, kaip vėliau paaiškėja, yra neteisingi? Apžvelgiame teismo sprendimą ir aptariame, kokias išvadas galėtų padaryti suinteresuoti asmenys.

Dr. Ilona Mishchenko

rizikos valdymas
en, lt
ESTT dėl baudų už muitų teisės pažeidimus teisingumo
2024-03-03

Europos Sąjungoje baudos už pažeidimus ir jų teisingumo klausimai yra valstybių narių kompetencija. Neseniai priimtame sprendime ES Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad 50 % dydžio nuo papildomai apskaičiuotos muito sumos bauda yra teisinga „nepaisant atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumo ir jo taikytų atsargumo priemonių“. Ką tai reiškia ES importuotojams, kurie deklaruoja nelengvatinę prekių kilmę remdamiesi trečiųjų šalių valdžios institucijų išduotais įrodymais, kurie, kaip vėliau paaiškėja, yra neteisingi? Apžvelgiame teismo sprendimą ir aptariame, kokias išvadas galėtų padaryti suinteresuoti asmenys.

Dr. Ilona Mishchenko

rizikos valdymas
Pamiršote slaptažodį?

* Pažymėti laukai privalomi

Sutinku su Terminai ir Sąlygos  ir Privatumo politika

Slaptažodžio priminimas

Slaptažodžio priminimas išsiųstas


Login with Google Login with LinkedIn

Susisiekite su mumis

Ačiū už pranešimą
Maksimalus failo dydis 6 mb.
Failas per didelis