Panašus turinys

2021 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2020/760. Pareiškėjai, norintys importuoti arba eksportuoti žemės ūkio produktus pagal … importo tarifines kvotas, turėtų susipažinti su naujomis sąlygomis ir reikalavimais. Apžvelgiame ir kitus verslui svarbius šios srities reglamentus, bei paraiškų licencijoms gauti teikimą Lietuvoje.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmams valstybė yra delegavusi funkciją išduoti nelengvatinės prekių kilmės sertifikatus į trečiąsias šalis eksportuojamoms prekėms. Per metus Vilniaus prekybos, pramonės … ir amatų rūmai eksportuotojams išduoda apie 7000 sertifikatų. Daugiausiai jų išduodama gabenant prekes į Uzbekiją, Baltarusiją, Kiniją, Ukrainą, Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją. Atliepiant pasaulines tendencijas kelti paslaugas į elektroninę erdvę, kurių įgyvendinimą paspartino ir pandemijos metu taikomi apribojimai, šią vasarą pristatyta galimybė verslui naudoti elektroninę sistemą sertifikatų gavimui.

Pasaulinė rinka ir didėjanti konkurencija tarp rinkos dalyvių skatina nesąžiningą prekybos praktiką. Siekiant sustabdyti nesąžiningą prekybą ir apsaugoti ES gamintojus, taikomos įvairios antidempingo … priemonės. ES kasmet auga taikomų antidempingo priemonių skaičius, kuris užtikrina sąžiningą prekybą ir sumažina monopolinių pozicijų susidarymą rinkoje. Nuo 2019 m. ES daugiau dėmesio skiria mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) - siekdama apsaugoti jas nuo nesąžiningos prekybos, supaprastino kai kurias antidempingo priemonių procedūras. Dėl antidempingo ir antisubsidijų priemonių nesąžininga prekyba vidutiniškai sumažėjo 80 procentų. Tai rodo, kad antidempingo priemonės ES taikomos veiksmingai.

The article seeks to identify legal issues related to the implementation of economic activities in maritime areas by analyzing the customs law of the European Union (EU) and its regulations (Union … Customs Code (UCC) and the regulations related to its implementation) defining the boundaries of the EU customs territory, determining the customs origin of goods and describing the order of the customs procedures. The author also presents suggestions on how the identified legal issues should be addressed by amending EU customs legislation and what are the tax risks associated with them.

Nors nuo nuostatų, susijusių su nuotoline prekyba prekėmis, pakeitimų paskelbimo praėjo nemažai laiko ir ES Taryba nuo 2017 metų pabaigos iki dabar priėmė ne vieną dokumentą, nustatantį PVM elektroninės … prekybos paketo įgyvendinimo priemones ir PVM „vieno langelio“ veikimo detales, išskirtinai svarbios informacijos, reikalingos tam, kad skubių ir pašto siuntų operatoriai galėtų tinkamai pasirengti naujų PVM e-prekybos taisyklių praktiškam taikymui, vis dar trūksta. Net ir taisyklių įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas šešiais mėnesiais, nebeatrodo pakankamai didelis laikas tam, kad būtų išspręsti visi neaiškumai.

The Indian Central Board of Indirect taxes & Customs (CBIC) has introduced new regulations under section 156 read with section 28DA of Customs Act, 1962 related to Rules of Origin under Trade … agreements. These rules may be called “CAROTAR 2020” (Customs Administration of Rules of Origin under Trade Agreements). The CAROTAR 2020 shall come into force on 21 September 2020, thereby deemed to provide sufficient time for transition and to ensure that the prescribed/ required conditions be complied with.

ES valstybių narių jūrų vandenyse bendrąją žuvininkystės politiką reguliuoja ES institucijos ir, atitinkamai, jose išgautiems produktams gali būti pripažįstama ES muitinė kilmė, tačiau Jungtinei … Karalystei (JK) išstojant iš ES jos (JK) jūrų erdvėse ES taisyklės nebebus taikomos (planuojama nuo 2021 m.). Atitinkamai, pavyzdžiui, JK jurisdikcijai priklausančiose Šiaurės jūroje ar Airijos jūroje sugautos ir į ES atgabentos žuvies kilmę teks nustatyti pagal bendrąsias prekių kilmės taisykles ir ją apmokestinti importo mokesčiais (muitais) ES. Šios tendencijos skatina naujai pažvelgti į jūrų erdvėse sugautų bei išgaunamų prekių kilmės nustatymą pagal ES muitų teisės normas (Sąjungos muitinės kodeksą), kuris plačiau pristatomas bei nagrinėjamas šiame straipsnyje.

Skaitytojo klausimas: „Ar yra ES duomenų bazė, kurioje būtų galima patikrinti, ar patvirtinto eksportuotojo numeris yra galiojantis? Jei ne, patarkite, kaip tai padaryti?“. Atsakome į klausimą … ir atkreipiame dėmesį į importuotojo atsakomybę, jeigu patvirtinto eksportuotojo numeris būtų negaliojantis, o taip pat, kad gali kilti klausimas ir dėl muitinės tarpininko atsakomybės. Apžvelgiame ES duomenų bazes nurodydami, kokius tiekėjų ir partnerių registracijos numerius, susijusius su muitinės formalumais, jose galite patikrinti.

Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimas įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. Po Singapūro Vietnamas yra antroji šalis Pietryčių Azijos tautų asociacijoje … (ASEAN - Brunėjus, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Tailandas, Vietnamas, Singapūras), su kuria ES yra sudariusi prekybos ir investicijų susitarimą. Šis susitarimas yra svarbus žingsnis link pagrindinio ES tikslo - užtikrinti prekybos ir investicijų susitarimus su visu ASEAN regionu.

The antidumping duties, which are often imposed to protect internal market from unfair competition of foreign goods, can reach up to 100 percent of the customs value of the goods or even more … when the average rate of conventional customs duties does not exceed as much as 5 per cent. For this and other reasons, the question of the possibilities of protection of the business entities, exporter‘s and importer‘s rights as well as legitimate interests in cases of application of such duties becomes critical and the possibilities of challenging them remain very important and will be discussed in this article, by analyzing judicial practice in the tax disputes in the EU courts, and, in particular, national courts in the EU Member States, namely, the Republic of Lithuania.

Viena iš svarbiausių, į svarbiausių ES prekybos partnerių dešimtuką patenkančių ES prekybos partnerių yra Indijos Respublika. ES (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos) verslo subjektams ieškant … naujų prekybos bei eksporto rinkų (ypač dėl dabartinių ekonomikos sukrėtimų, susijusių su Covid19 pandemijos poveikiu) itin aktualiais tampa klausimai su kokias eksporto ribojimais, kliūtimis ar muitais jie gali susidurti eksportuodami į Indijos Respubliką. Ar tokio eksporto sąlygos yra tinkamos, priimtinos bei gali užtikrinti sklandžius prekybos srautus ir reikiamas teisines garantijas veikiant Indijos rinkoje? Kodėl ES su vis dar nepavyksta sudaryti laisvosios prekybos sutarties su šia šalimi, kuri, tikėtina, padidintų ir europietiškų prekių eksportą į Indiją? Straipsnyje ES ir Lietuvos Respublikos eksportuotojams pateikiama informacija apie tarptautinės prekybos su Indija kliūtis, šios prekybos teisines sąlygas ir apibūdinama kokių pokyčių galima tikėtis artimiausioje ateityje.

Taking a look back over the last couple of years – more precisely 15, when the WTO’s Doha Round was expected to end in 2005 – economic operators were facing the results of a multilateral approach … to facilitate global trade which clearly lagged behind its actual intentions. As regards preferential trade, the major challenge for economic operators in these times seemed to have been the confrontation with the strengthening of individual national proceedings resulting in more and more bilateral and partially plurilateral trade agreements. The spaghetti bowl was no longer a valued Italian ‘secondo piatto’ but a feared opaque and impenetrable mass of regulations of many different free trade agreements. As we know, this situation has not changed much since then – so companies simply got used to the fact that the exploitation of potential preferential benefits is bound to the prior analysis of the (preferential) trade relations of their destination market countries – bilaterally but also among each other. They cannot count on the advantages of a multilateral agreement with lowered or abolished tariff rates and harmonised rules.

Tiek mokestinių ginčų praktikoje, tiek ir muitinės vykdomų mokestinių patikrinimų ar tyrimų metu labai dažnai kyla klausimas kurį asmenį muitinė turi teisę laikyti skolininku ir, atitinkamai, … jo atžvilgiu apskaičiuoti papildomai mokėtinas importo mokesčių sumas ar atlikti šių mokesčių kontrolės veiksmus, taikyti atsakomybės priemones. Pavyzdžiui, šioje srityje dažnai keliami klausimai ar skolininku muitinei pripažintinas tik verslo subjektas faktiškai įsigijęs prekes, atgabentas į ES ir Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t. y. importuotojas, ir ar tokį pat statusą gali turėti šias prekes faktiškai atgabenęs asmuo (vežėjas), jų įsigijimą ir gabenimą organizavęs asmuo (tarpininkas), ar atgabentų prekių muitinės procedūras padėjęs įforminti asmuo (deklarantas) bei kiti tarptautinės prekybos ir prekių tiekimo sandorių grandinėje dalyvavę asmenys. Šiame straipsnyje apžvelgsime Sąjungos muitinės kodekso (SMK) nuostatas bei aktualią ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, kuri padeda atsakyti į šiuos klausimus bei leidžia verslo subjektams apginti savo teises ir teisėtus interesus ginčytinose situacijose.

Atsižvelgdami į dažniausiai užduodamus įmonių ir deklarantų klausimus, trumpai apžvelgsime kai kurias 42 muitinės procedūros taikymo sąlygas.

Būtina pastebėti, jog tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu viena iš dažniausiai nustatomų muitų teisės aktų pažeidimų rūšių (tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse) yra atvejai, … kai verslo subjektai, kurie importuoja prekes, pateikia muitinės įstaigoms galimai suklastotus ar esminių trūkumų turinčius prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius preferencinę (lengvatinę) prekių kilmę, taip siekdami išvengti didesnių muitų mokėjimo. Be to, ir besiformuojanti mokesčius administruojančių institucijų (muitinės) ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktika tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse, nustatant prekių muitinę kilmę, pastaruoju metu kelia vis daugiau diskusijų, o praktiką tokiuose ginčuose yra pradėjęs formuoti ir ES Teisingumo Teismas.

Tarifinės kvotos leidžia visiškai arba iš dalies sustabdyti įprastų muitų importuojamoms prekėms taikymą. Jos nustatomos ribotam prekių kiekiui ir ribotam laikotarpiui.

Europos Sąjunga, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių bei jų muitų sąjungų, taiko prekybos apsaugos priemonių sistemą, kuriomis siekiama užkirsti kelią nesąžiningai prekybai tais atvejais, … kai produktai iš trečiųjų valstybių importuojami tokiomis sąlygomis, kurios prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Viena iš tokių priemonių, kuri pastaruoju metu, reaguojant į Covid-19 pandemijos sukeltus ekonominius sukrėtimus, ES institucijų taikoma vis dažniau yra antidempingo muitai. Jų taikymo atveju importuotojams bei eksportuotojams itin aktualiu tampa praktinis klausimas kokios yra teisinės galimybės juos užginčyti, kas ir aptariama šiame straipsnyje.

Lengvatinės prekės kilmės nustatymas reiškia nustatymą, ar produktas gali būti laikomas turinčiu kilmės statusą pagal laisvosios prekybos sutarties (LPS) kilmės protokolo arba bendrosios lengvatų … sistemos (BLS) nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ginčą, ar Lietuvos įmonė, pardavusi Lietuvos muitinės sandėlyje sandėliuojamas prekes, pagrįstai šiam prekių tiekimui pritaikė 0 proc. PVM … tarifą. Sprendimas aktualus įmonėms, vykdančioms prekybą prekėmis, kurios yra sandėliuojamos Lietuvoje muitinės sandėlyje ir kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra (kodas 7100).

Kaip žinia, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jos gali būti muitinės tikrinamos. Ne Sąjungos … prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų muitinis statusas arba jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos muitinei prižiūrint. Tačiau kas nutinka, jei muitinės prižiūrimos prekės pavagiamos? Ar ši aplinkybė laikoma atleidžianti prekes saugantį asmenį nuo mokestinių prievolių, kylančių prekių išleidimo į laisvą apyvartą atveju?