Straipsniai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo vieną pirmųjų bylų Lietuvoje dėl licencinių mokesčių įtakos importuotų prekių muitinei vertei.

Praktikoje kartas nuo karto kyla klausimai kas yra tinkamas importo akcizo mokesčio administratorius – muitinė ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kuriais atvejais? Tai ypač aktualu tais … atvejais, kai importuotos akcizais apmokestinamos prekės vėliau buvo perdirbtos ir eksportuotos, kas, savo ruožtu, sudaro pagrindą svarstyti klausimą atleisti jas nuo akcizo mokesčio. Akivaizdu, jog praktiniu požiūriu itin svarbu žinoti, kuris mokesčio administratorius – muitinė ar VMI - turėtų spręsti tokį klausimą ir kokia tvarka (procedūra) bei kuomet? Straipsnyje, remiantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika bei išaiškinimais, aptariami minėti probleminiai aspektai bei pateikiami atsakymai į nurodytus klausimus.

Dažnai pasitaikanti situacija, kuomet paskirties muitinės įstaiga nustato prekių, kurioms taikoma tranzito procedūra, trūkumą. Beveik visada, iki šiol, šiuo pagrindu atsirandančių mokestinių … prievolių džiaugsmas atitekdavo vežėjui ar tranzito procedūros vykdytojui. Pastarasis rezultatas buvo sąlygojamas gan formaliu atsakingų institucijų faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų taikymu. Naujausioji gi praktika rodo, kad sistema pribrendo pokyčiams.

Verslo praktikoje pasitaiko situacijų, kuomet ES lengvatinės kilmės prekes prireikia įvežti į trečiąją valstybę ir po kiek laiko dėl ekonominės būtinybės vėl jas grąžinti į ES, neatlikus su prekėmis … jokių ekonominių operacijų, dėl kurių formaliai galėjo pasikeisti prekių kilmė. Tokiu atveju neretai kyla klausimas ar šios prekės vis dar bus laikomos ES lengvatinės kilmės prekėmis ir neapmokestinamos importo muitais (jas įvežant į ES)? Į šiuos klausimus atsakymus siekė pateikti ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš naujausių bylų.

Šiuolaikiniai teisiniai ginčai praktiškai nebeįsivaizduojami be šiame procese dalyvaujančių asmenų išlaidų. Šios išlaidos gali sudaryti reikšmingas sumas, pavyzdžiui, 11 383,68 Eur už advokato … pagalbą muitinės tarpininko atstovei ginče su teritorine muitine dėl veiksmų pripažinimo administraciniu nusižengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-08 nutartis teisminiame procese Nr. ANB-397-4-06-3-00922-2018-7). Tad nutarus bylinėtis, svarbu užsitikrinti, kad laimėjimo atveju patirtos išlaidos bus kompensuotos. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) aktualioje nutartyje dar kartą pasisakė dėl principo „pralaimėjęs moka“ taikymo.

Muitinės sandėlių veiklos tvarkos pažeidimas (Administracinių nusižengimų kodekso 215 str.) yra vienas iš dažniausiai sutinkamų administracinių nusižengimų muitų (muitinės) teisės srityje. Atsižvelgiant … į tai, straipsnyje apžvelgiama naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta kokiomis sąlygomis kyla muitinės sandėlio turėtoją atstovaujančio fizinio asmens atsakomybė už minėtą pažeidimą ir kuria keičiama ankstesnė (iki 2021 m. gegužės 3 d.) suformuota teismų praktika. Straipsnyje, visų pirma, nagrinėjama kokią reikšmę atsakomybės atsiradimui turi muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties tarp muitinės ir sandėlio turėtojo nuostatos ir kada jomis gali būti remiamasi (arba priešingai – negali būti remiamasi) tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose.

Kadangi į Lietuvą yra nemažai importuojama medienos, medienos gaminių, pjautinės medienos iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, manau, kad ES Teisingumo teismo sprendimas aktualioje byloje, kurioje … nagrinėtas prekių tarifinio klasifikavimo klausimas būtent dėl pjautinės medienos (lentų) klasifikavimo, gali būti svarbus Lietuvos verslui.

Importo PVM prievolės atsiradimo vieta – prekių įvežimo į Sąjungos teritoriją ar prekių patekimo į Sąjungos ekonominę apyvartą, galutinės paskirties vieta? Į šį klausimą gilinosi ir atsakymą … pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Mokestiniuose ginčuose dėl teisingo prekių tarifinio klasifikavimo ir tinkamo klasifikavimo kodo (pagal ES Kombinuotąją Nomenklatūrą) priskyrimo dažnai kyla klausimas kokia yra privačių (muitinės … įstaigų sistemai nepriklausančių) tyrimo laboratorijų išvadų dėl prekių kodo teisinė reikšmė. Ypač tais atvejais, kai verslo subjektai, nesutikdami su muitinės įstaigų (Muitinės laboratorijos) atliktais prekių mėginių tyrimų rezultatais bei jų pagrindu atliktu prekių klasifikavimu, savo pozicijai apginti kreipiasi į kitas ekspertinių tyrimų įstaigas (laboratorijas) ir, remdamiesi jų išvadomis, ginčija muitinės sprendimus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išnagrinėjo bylą dėl importuotų prekių – techninės sieros rūgšties – muitinės vertės nustatymo. Joje buvo iškeltas klausimas, ar muitinė turi teisę prie sandorio … kainos papildomai pridėti vežimo išlaidas, jei pagal šalių sutartas Incoterms DAF sąlygas vežimo išlaidos jau yra įtrauktos į sandorio kainą, tačiau faktiškai ją viršija.

Šiame straipsnyje apžvelgsime Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame nagrinėjamas šiuo metų laiku aktualios prekės, katėms skirto užlašinamojo tirpalo nuo blusų ir erkių, tarifinis … klasifikavimas. Atsakysime į klausimą: ar išduotas leidimas prekę pateikti rinkai kaip veterinarinį medikamentą reiškia, kad ji Kombinuotojoje nomenklatūroje gali būti klasifikuojama kaip medikamentas?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aktualioje byloje palaikė poziciją, jog skolos muitinei atsiradimą laikinojo įvežimo perdirbti atveju gali sąlygoti net ir iš pažiūros formalūs laikinojo … įvežimo perdirbti procedūros pažeidimai. Staipsnyje apžvelgiama byla ir ir aptariama teismo pateiktų išaiškinimų reikšmė verslui.

Tarptautinės prekybos praktikoje neretai tenka susidurti su situacijomis, kai į ES bei Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tenka įvežti ar iš jos išvežti prekes, kurių importui, eksportui ar … tranzitui taikomi papildomai apribojimai, draudimai arba specialus režimas (gabenimas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą). Praktiniu požiūriu tokiais atvejais dažnai kyla klausimas kas ir kada atsako (administracine tvarka) už tokių prekių gabenimo pažeidimus muitinėje bei kuomet atsakomybė kyla būtent muitinės tarpininkui? Straipsnyje, pasitelkiant naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2021 m.), siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus bei pateikiamos rekomendacijos, leidžiančios mažinti bei valdyti atsakomybės taikymo rizikas.

Tinkamo ir teisingo prekių tarifinio klasifikavimo užtikrinimas yra aktuali praktinė problema. Būtent netikslus prekių suklasifikavimas pagal ES Kombinuotąją Nomenklatūrą labai dažnai yra viena … pagrindinių mokestinių ginčų su muitine priežasčių. Verslo subjektams, susidūrus su tokiomis situacijomis, kai siekiama ginčyti muitinės sprendimus dėl atlikto prekių klasifikavimo peržiūrėjimo, yra labai svarbu žinoti kokios yra jų procedūrinės teisės teikti reikiamus naujus įrodymus dėl klasifikavimo teisingumo bei reikalauti muitinės atlikti papildomus tikrinimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje, pasitelkdami naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką mokestinių ginčų bylose, apžvelgiame minėtus klausimus ir dėl jų pateiktus teismo išaiškinimus.

Ar banknotų tikrintuvas priskirtinas prie biuro mašinų ar prie matavimo arba tikrinimo įrankių? Situacija įdomi tuo, kad dėl tapačių prekių buvo priimti du privalomosios tarifinės informacijos … sprendimai – pagal vieną iš jų ši prekė priskirta kombinuotosios nomenklatūros (KN) 8472 kodui, t.y. biuro mašinoms, pagal antrąjį – KN 9031 kodui, t.y. matavimo arba tikrinimo įrankiams. Komisija įgyvendinimo reglamentu suklasifikavo prekę KN 8472 kodu. Ar toks klasifikavimas teisingas ir galiojantis? Į klausimą atsakė ir išaiškinimą pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Mokestinių ginčų su muitine praktikoje ir muitinės atliekamų patikrinimų metu dažnai kyla klausimas ar asmuo, kurio atžvilgiu yra apskaičiuojama skola muitinei arba atliekamas patikrinimas, iš … viso gali būti laikomas muitinės skolininku. Šis klausimas ypač akivaizdus tais atvejais, kai konkretus asmuo pats apmokestinamų prekių neimportavo (fiziškai nevežė, negabeno), tačiau tik galimai netiesiogiai arba tiesiogiai prisidėjo prie jų įvežimo bei klaidingos informacijos apie prekes pateikimo muitinei (muitinės deklaracijose). Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje, aptariant naujausią (2021 m.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjame ir aptariame kaip turėtų būti aiškinama muitinės skolininko sąvoka ir ar galimas (bei kada) jos plečiamasis aiškinimas.