Straipsniai

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje dėl naudotų importuotų automobilių muitinio įvertinimo, buvo ne kartą akcentuota galimybė remtis nustatant importuotų prekių (naudotų … automobilių) vertę ne sandorio vertės metodu (kaip pirminiu ir pagrindiniu), bet kitais muitinei priimtinais metodais. Šiame straipsnyje aptariame naujausią LVAT praktiką tokio pobūdžio ginčuose.

Straipsnyje pristatoma ES Teisingumo Teismo praktika mokestiniuose ginčuose su muitine, kilusiuose Baltijos valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) pastarąjį dešimtmetį (nuo 2010 m.) ir aptariami … šie klausimai: importuotojo teisė būti išklausytam, kai muitinės įstaigos priima sprendimą netaikyti sandorio vertės metodo prekių muitinei vertei apskaičiuoti; importuotojo teisė žinoti kokiu pagrindu buvo pasirinktas konkretus kitas (alternatyvus) muitinio įvertinimo metodas; muitinės teisė ekstrapoliuoti (perkelti) vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo rezultatus ankstesnėms to paties deklaranto pateiktose deklaracijose nurodytoms prekėms.

Kai kuriais atvejais muitinės įstaigos nesiremia prekių kaina, nurodyta importuotojo pirkimo – pardavimo dokumentuose, bet vertės nustatymui naudoja kitus, specialiai apskaičiuotus dydžius. Straipsnyje … apžvelgiama ir pristatoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl sandorio vertės metodo išimčių aiškinimo, suformuota aktualioje byloje.

Anksčiau nebuvo aiškaus reguliavimo, kaip turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo procese, dabar jau yra. Naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo … (LVAT) praktika gerokai pakoregavo mūsų "Muitų teisė praktikams" Nr. 58 rekomenduotą kelią iki kompensacijos.

Tiek mokestinių ginčų praktikoje, tiek ir muitinės vykdomų mokestinių patikrinimų ar tyrimų metu labai dažnai kyla klausimas kurį asmenį muitinė turi teisę laikyti skolininku ir, atitinkamai, … jo atžvilgiu apskaičiuoti papildomai mokėtinas importo mokesčių sumas ar atlikti šių mokesčių kontrolės veiksmus, taikyti atsakomybės priemones. Pavyzdžiui, šioje srityje dažnai keliami klausimai ar skolininku muitinei pripažintinas tik verslo subjektas faktiškai įsigijęs prekes, atgabentas į ES ir Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t. y. importuotojas, ir ar tokį pat statusą gali turėti šias prekes faktiškai atgabenęs asmuo (vežėjas), jų įsigijimą ir gabenimą organizavęs asmuo (tarpininkas), ar atgabentų prekių muitinės procedūras padėjęs įforminti asmuo (deklarantas) bei kiti tarptautinės prekybos ir prekių tiekimo sandorių grandinėje dalyvavę asmenys. Šiame straipsnyje apžvelgsime Sąjungos muitinės kodekso (SMK) nuostatas bei aktualią ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, kuri padeda atsakyti į šiuos klausimus bei leidžia verslo subjektams apginti savo teises ir teisėtus interesus ginčytinose situacijose.

Kaip rodo aktuali teismų praktika, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kurio atžvilgiu priimamas procesinis sprendimas byloje dėl atsakomybės už muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimus, … norėdamas tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, privalo elgtis protingai bei rūpestingai, domėtis jo atžvilgiu priimamais procesiniais sprendimais ir pan. Ši pareiga galioja ir Covid19 pandemijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės šiuo metu valstybėje paskelbto karantino sąlygomis.

Būtina pastebėti, jog tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu viena iš dažniausiai nustatomų muitų teisės aktų pažeidimų rūšių (tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse) yra atvejai, … kai verslo subjektai, kurie importuoja prekes, pateikia muitinės įstaigoms galimai suklastotus ar esminių trūkumų turinčius prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius preferencinę (lengvatinę) prekių kilmę, taip siekdami išvengti didesnių muitų mokėjimo. Be to, ir besiformuojanti mokesčius administruojančių institucijų (muitinės) ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktika tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse, nustatant prekių muitinę kilmę, pastaruoju metu kelia vis daugiau diskusijų, o praktiką tokiuose ginčuose yra pradėjęs formuoti ir ES Teisingumo Teismas.

Europos Sąjunga, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių bei jų muitų sąjungų, taiko prekybos apsaugos priemonių sistemą, kuriomis siekiama užkirsti kelią nesąžiningai prekybai tais atvejais, … kai produktai iš trečiųjų valstybių importuojami tokiomis sąlygomis, kurios prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Viena iš tokių priemonių, kuri pastaruoju metu, reaguojant į Covid-19 pandemijos sukeltus ekonominius sukrėtimus, ES institucijų taikoma vis dažniau yra antidempingo muitai. Jų taikymo atveju importuotojams bei eksportuotojams itin aktualiu tampa praktinis klausimas kokios yra teisinės galimybės juos užginčyti, kas ir aptariama šiame straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ginčą, ar Lietuvos įmonė, pardavusi Lietuvos muitinės sandėlyje sandėliuojamas prekes, pagrįstai šiam prekių tiekimui pritaikė 0 proc. PVM … tarifą. Sprendimas aktualus įmonėms, vykdančioms prekybą prekėmis, kurios yra sandėliuojamos Lietuvoje muitinės sandėlyje ir kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra (kodas 7100).

Kaip žinia, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jos gali būti muitinės tikrinamos. Ne Sąjungos … prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų muitinis statusas arba jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos muitinei prižiūrint. Tačiau kas nutinka, jei muitinės prižiūrimos prekės pavagiamos? Ar ši aplinkybė laikoma atleidžianti prekes saugantį asmenį nuo mokestinių prievolių, kylančių prekių išleidimo į laisvą apyvartą atveju?

Tęsiame temą, pradėtą Muitų teisė praktikams Nr. 80. Pastaraisiais metais (pastarąjį dešimtmetį (nuo 2010 m.)) ES Teisingumo Teismas (ESTT) yra nagrinėjęs ne vieną bylą, kurioje buvo teikiami … išaiškinimai Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) teismams, pagal jų paklausimus ESTT dėl teisingo Kombinuotosios nomenklatūros (KN) aiškinimo. Šiame straipsnyje aptariamos bylos, susijusios su kalbiniu (lingvistinių) KN aiškinimu ir nagrinėjamos situacijos, ką reikėtų daryti ir kaip taikyti KN, kai jos versijos skirtingomis kalbomis nėra identiškos.

Šių metų pradžios teismų praktika užtikrintai perėmė 2019 m. pabaigoje suformuotą požiūrį į deklarantų atliekamas funkcijas. Ši tendencija negali nedžiuginti, kadangi formalaus deklarantų veiksmų … vertinimo administracinės atsakomybės kontekste atsisakymas ne tik leidžia sutaupyti reikšmingus administracinius resursus, bet ir užtikrina ramybės ir stabilumo jausmą susijusiems su muitinės formalumų atlikimu asmenims, grąžina susidomėjimą muitinės tarpininko profesija.

Kiek anksčiau, „Muitų teisė praktikams“ Nr. 63, apžvelgėme Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2018-06-20 sprendimą byloje C 108/17, kurios dalyviais tapo UAB „Enteco Baltic“ ir Lietuvos … muitinės įstaigos. Ginčas kilo dėl „muitinės procedūros 42“ reikalavimų, susijusių su prekių tiekimu į kitą ES valstybę narę, įvykdymo. Apžvelkime ESTT išaiškinimus ir aktualų Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) procesinį sprendimą.

Teismai nedažnai sprendžia ginčus dėl administracinės atsakomybės, kylančios dėl lengvatinės prekių kilmės deklaravimo neatitikimų. Todėl šios bylos visuomet patraukia dėmesį, o aktuali byla … įdomi dar ir tuo, kad teismas pateikė išaiškinimą dėl deklaranto atsakomybės deklaravus negaliojantį patikimo eksportuotojo kodą ir pritaikius lengvatinį muito tarifą.

Pastaraisiais metais (pastarąjį dešimtmetį (nuo 2010 m.)) ES Teisingumo Teismas yra nagrinėjęs ne vieną bylą, kurioje buvo teikiami išaiškinimai Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) … teismams, pagal jų paklausimus ESTT dėl teisingo KN aiškinimo. Nagrinėdami šias bylas, galime išskirti aktualiausius praktinius aspektus ir klausimus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį teisingai klasifikuojant prekes.

Ar galima po išleidimo į laisvą apyvartą kreiptis į muitinę dėl muitinės vertės sumažinimo ir mokesčių grąžinimo, jeigu deklaracijos priėmimo dieną buvo su gamyba susijusi rizika, jog naudojant … prekę suges jos dalis ir taip įvykus, importuotojas sumažina kainą atlygindamas išlaidas, kurias pirkėjas patyrė dėl to, kad prekė buvo pataisyta siekiant panaikinti defektą?