Straipsniai

Greitai, pigiai ir kokybiškai – visi to norėtų ir siekia, taip pat ir verslo procesuose, tačiau, kaip pajuokauta antroje Muitinės praktikų asociacijos organizuotoje apskrito stalo diskusijoje, … vykusioje 2024.04.28: „galima turėti tik du“. Diskusijoje muitinės ir verslo atstovai dalinosi patirtimi po importo sistemos paleidimo, aptarė iššūkius tokiose srityse kaip verslo ir muitinės atstovų „kalbėjimas ta pačia kalba“, skirtingų sistemų „susikalbėjimas“, sistemų naudojimo instrukcijos, automatinis duomenų kokybės tikrinimas, žmogiškieji resursai ir kitose. Kviečiame skaityti apžvalgą.

Šiame straipsnyje toliau apžvelgiami tam tikri ES muitinės reformos aspektai. Ankstesniame straipsnyje autorius rašė, kodėl ir kaip Komisija ketina nustatyti prekių importo prievoles vienam asmeniui … - importuotojui trimis variantais: įprastam importuotojui, importuotoju laikomam asmeniui (e-prekybos atveju) ir netiesioginiam atstovui muitinėje, atstovaujančiam abiejų tipų importuotojus [1]. Dabar autorius daugiausia dėmesio skiria siūlomai importo procedūrai, kuri susideda iš kelių žingsnių.

Redakcijos žodis. ES naudojami sprendimai dėl privalomosios tarifinės ir privalomosios kilmės informacijos, kuriais ūkio subjektams suteikiamas teisinis tikrumas dėl teisingo jų prekių kodo ir … kilmės nustatymo. O kaip dėl tos pačios priemonės įvedimo muitinės vertės atžvilgiu? Atkreipiame dėmesį į aktualius Sąjungos muitinės kodekso pakeitimus ir privalomosios muitinio įvertinimo informacijos (PVI) privalumus ir trūkumus.

Redakcijos žodis. Teisinių nuostatų labirintas vis plečiasi ir ekosistemoje (tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje) susidaro sąlygos klestėti neefektyvumui. Brangūs resursai nukreipiami … ne į inovacijas ir augimą, o į reikalavimų laikymąsi. Tai ypač jaučia mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios sudaro didžiąją Europos verslo bendruomenės dalį, t. y. 99,8 % visų ne finansų įmonių, jose sukurta du trečdaliai privataus sektoriaus darbo vietų ES. Būtina imtis veiksmų spręsti situaciją. Tema aktuali ne tik ES, todėl kviečiame skaityti naujausiame Pasaulio muitinių organizacijos leidinyje „WCO News“ publikuotą straipsnį.

Redakcijos žodis: Šiandien net patys įprasčiausi mus supantys daiktai yra sudėtingų gamybos procesų, kurie neretai vykdomi ne vienoje pasaulio šalyje, rezultatas. Ir, be abejo, visi norime, kad … tas rezultatas – drabužiai, kosmetika, žaislai ir kt. - būtų saugus mūsų ir mūsų artimųjų naudojimui. Institucijoms užduotis užtikrinti tą saugumą nėra paprasta, todėl, be kita ko, kaupiama patirtis ir, jos pagrindu, tobulinama teisinė bazė, apie kurią rašoma šiame straipsnyje.

Nepastebimos sienos, sklandūs muitinės formalumai, vienodos taisyklės visoje ES ir patenkinti tiek muitinės klientai, tiek pati muitinė... siekiamybė kurios link veda iššūkių (būtų galima sakyti, … kad problemų, tačiau tai „nebemadinga“) pilnas kelias. Iššūkiai įvairūs – teisiniai, praktiniai, ar tiesiog žmogiškieji, pavyzdžiui, nesusikalbėjimas. Eksporto duomenų teikimo per iMDAS nesena patirtis tapo verslui nerimo dėl kitų sistemų diegimo priežastimi. Nuo 2024 m. kovo 11-osios dienos per išmaniąją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (iMDAS) pradėti teikti importo deklaracijų duomenys bei su šių duomenų apdorojimu susijusios elektroninės paslaugos. Apžvelkime, kokios yra naujos patirtys ir įžvalgos.

Naujasis Bendros gaminių saugos reglamentas, kuris bus pradėtas taikyti š.m. gruodžio 13 d. ir kurį apžvelgsime sekančiame leidinio numeryje, keičia atitinkamą direktyvą. Tai proga pasigilinti … į šių dviejų teisės aktų skirtumus (pastebiu, kad ne visuomet suinteresuoti asmenys tai žino), suprasti, kokiais atvejais kokia teisės akto forma pasirenkama. Tuo pačiu apžvelkime ir kitas formas, pavyzdžiui, sprendimai, rekomendacijos, nuomonės.

Kad sklandūs muitinės formalumai ir prekių išleidimas nėra duotybė, o didelių pastangų ir sudėtingų pasirengimų rezultatas, ypač pajuntame tuomet, kai procesai stringa, o tai pastaruoju metu … nutinka neretai. Nuolatiniai sistemų atnaujinimai ir diegimai, juos pagrindžiančios teisinės bazės pokyčiai, kuria jausmą tarsi gyventume „nuolat remontuojamame bute“ – taip pajuokauta Muitinės praktikų asociacijos kovo 7 d. rengtoje apskrito stalo diskusijoje „Aktualūs pokyčiai muitinės deklaracijoje“. Pasidalinsiu įžvalgomis iš šios diskusijos, kuriai pirmasis dalyvio pateiktas klausimas buvo - kuo vadovautis pildant muitinės deklaraciją?

Redakcijos žodis: Teismų praktika atskleidžia, kokie iššūkiai kyla verslui ir muitinei taikant teisės aktus praktinėse situacijose. Nors įprastai apžvelgiame ES ir Lietuvos teismų praktiką, kai … kurios temos (tokios kaip prekių klasifikavimas, kilmė, vertė) yra „universalios“ ir įdomu bei naudinga žinoti kitų šalių, su kuriomis ES prekiauja, teismų praktiką. Kviečiame žvilgtelėti į keletą Izraelio teismų sprendimų šiais klausimais: Kas atsitinka, jei lengvatinę kilmę įrodantį dokumentą pasirašo tokių įgaliojimų neturintis asmuo? Bei, ar įgaliojimas gali būti išduotas atgaline data? Ar gali muitinė nepripažinti deklaruotos nelengvatinės prekių kilmės, lygindama prekės (konkrečiu atveju - riešutų) ypatybes su informacija duomenų bazėse?

„Pradinė kilmė“ (angl. deep origin) - tai Brian Staples sukurta frazė gilinantis į iššūkius, kylančius tvarumo reikalavimus įtvirtinančioje teisinėje aplinkoje, kuri vis labiau įtraukia muitinę … ir verslą. Tai nėra įprastas muitinės sričiai reguliavimas – kalbame apie tarptautines sankcijas ir kitus draudimus importuoti prekes, kurios yra rizikingos, pavyzdžiui, prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą, vergiją ar kitą nepageidaujamą praktiką. Kaip vykdyti veiklą šioje naujoje ir vis sudėtingesnėje teisinėje aplinkoje?

Sąjungos muitinės kodekso pakeitimai nėra dažni, tačiau to nepasakytume apie vasario mėnesį - pastarąsias savaites „ES aktualijos“ prasidėdavo naujienomis apie SMK deleguotojo ir įgyvendinimo … reglamentų pakeitimus, susijusius su sparčiai vykstančiu muitinės sistemų diegimu (terminai nustatyti Komisijos darbo programoje), atnaujinimu ir derinimu su kitomis sistemomis. Praktika suteikia įžvalgų apie tai, kokių patobulinimų reikia teisės aktams, tad natūralu ir svarbu, kad jie yra atitinkamai keičiami. Apžvelkime pakeitimus, atliktus prieduose, susijusiuose su muitinės deklaracijų duomenų elementais. Tai kartu ir pakvietimas pratintis skaityti duomenų elementų lenteles, naudoti naujas sąvokas.

„Kas nedirba, tas neklysta“ posakiu taikliai pasakyta, kad klysti žmogiška ir to nepakeisi. Tačiau klaidas valdyti būtina - kad jų būtų kuo mažiau, kad jos būtų kuo greičiau ištaisytos. Sąjungos … muitinės kodeksas numato trijų metų laikotarpį, per kurį verslui galima kreiptis į muitinę dėl klaidų ištaisymo, mokestinių permokų susigrąžinimo ar nepriemokos sumokėjimo. Tačiau Lietuvoje naujas nacionalinis teisės aktas nebenumato galimybės taisyti tam tikrus duomenų elementus. Apžvelkime su tuo susijusius verslui kilusius iššūkius, o taip pat ir kitų šalių praktiką bei tendencijas.

Siekiant gauti muitinės leidimus, naudotis supaprastinimais ir kitais muitinės formalumų tikslais, viena iš sąlygų yra įmonės finansinė „sveikata“. Antra vertus, ji visuomet svarbi siekiančiam … augti verslui. Tad atsakant į muitinės formalumų kontekste pateiktą skaitytojo klausimą (Kaip įvertinti savo verslo finansinę „sveikatą“?), kviečiame visų pirma pasigilinti į bendruosius principus ir kartu – į vieną dar pakankamai naują galimybę prireikus skolintis, ar skolinti. Pakalbinome sutelktinio finansavimo platformos „Savy“ vykdančiąją direktorę Silviją Kažukauskaitę.

Augantys krovinių srautai (ypač dėl e-komercijos) yra iššūkis muitinėms - kaip identifikuoti saugos ir saugumo atžvilgiu rizikingas siuntas, kurios turėtų būti sulaikytos dar išsiuntimo šalyje, … arba bent būtų užtikrinta, kad jos nepatektų į ES rinką. Tuo tikslu sukurta importo kontrolės sistema (ICS), į kurią tiekimo grandinės dalyviai teikia informaciją prieš pakraunant prekes ir prieš jas atgabenant į ES. Ši sistema nebėra naujovė, tačiau plečiamas jos dalyvių ratas (netrukus bus privaloma visų transporto rūšių vežėjams), o ir atnaujinamas funkcionalumas, pavyzdžiui, nuo š. m. rugsėjo Lietuvoje nebebus galima pateikti įvežimo bendrųjų deklaracijų (ENS) ir pranešimo apie prekių pateikimą (PN) duomenų kartu su tranzito deklaracija. Apžvelkime pokyčius ir kaip jiems pasiruošti – laikas tai daryti jau dabar!

Viena po kitos keičiamos ir atnaujinamos muitinės sistemos – kovą pradėsime naudoti elektroninius T2L, iMDAS importui, tačiau ir neseniai įgyvendinti pokyčiai dar kelia klausimų, pavyzdžiui, … kaip teisingai deklaruoti prekes nelikus procedūros kodo „49“ arba kaip tam tikrais atvejais forminti eksportą iš muitinei priimtinos vietos. Muitinės praktikų asociacijos nariai aktyviai diskutuoja šiais klausimais virtualiame forume, o taip pat kviečia į kovo 7 d. vyksiantį vebinarą-apkrito stalo diskusiją „Aktualūs pokyčiai muitinės deklaracijoje“. Apžvelkime pokyčių muitinės deklaracijoje temą, verslui kylančius iššūkius ir atsakymus į minėtus praktinius klausimus.

Jei bus priimtas pasiūlymas dėl ES muitinės reformos, atsisveikinsime su daug žinomų terminų (pvz., įvežimo bendroji deklaracija, muitinės deklaracija, deklarantas ir t. t.) ir mokinsimės naujus. … Apžvelgiame pakeitimus, kurie atskleidžia kintančius dalyvių (pvz., eksportuotojo, importuotojo, deklaranto, vežėjo, muitinės sandėlio ar laisvosios zonos operatoriaus) vaidmenis ir atsakomybę, atitinkamai nykstančius supaprastinimus (pvz., įtraukimas į deklaranto apskaitą, supaprastinta ir papildoma deklaracija) ir didelį pokytį muitinės procesuose, visų pirma dėl ES muitinės duomenų platformos sukūrimo. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų išanalizuoti būsimus pokyčius ir laiku atkreipti teisėkūros institucijų dėmesį į trūkumus ir galimai nenumatytas pasekmes.