Straipsniai

Kai į laisvą apyvartą patenka prekės, kuriomis yra pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, nukenčia ne vienas subjektas. Visų pirma, didžiausia ir akivaizdžiausia žala daroma pačiam teisių … savininkui ar turėtojui, kadangi rinkoje pasirodę padirbiniai daro neigiamą įtaką pardavimams, kainai, prekės pozicijai rinkoje. Kitoje sandorio pusėje esantis pirkėjas taip pat nelaimi – įsigyta prekė neatitinka kokybės ar net saugumo standartų, dažniausiai nėra galimybės pasinaudoti vartotojų apsauga. Be kita ko, intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai iškreipia konkurenciją - sąžiningus, teisės besilaikančius gamintojus ir prekybininkus pastato į nelygiavertę poziciją. Galiausiai, klastočių ir piratinių prekių rinka žalinga ir nesurenkamų mokesčių aspektu.

Būtina pastebėti, jog tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu viena iš dažniausiai nustatomų muitų teisės aktų pažeidimų rūšių (tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse) yra atvejai, … kai verslo subjektai, kurie importuoja prekes, pateikia muitinės įstaigoms galimai suklastotus ar esminių trūkumų turinčius prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius preferencinę (lengvatinę) prekių kilmę, taip siekdami išvengti didesnių muitų mokėjimo. Be to, ir besiformuojanti mokesčius administruojančių institucijų (muitinės) ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktika tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos valstybėse, nustatant prekių muitinę kilmę, pastaruoju metu kelia vis daugiau diskusijų, o praktiką tokiuose ginčuose yra pradėjęs formuoti ir ES Teisingumo Teismas.

Europos Sąjunga, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių bei jų muitų sąjungų, taiko prekybos apsaugos priemonių sistemą, kuriomis siekiama užkirsti kelią nesąžiningai prekybai tais atvejais, … kai produktai iš trečiųjų valstybių importuojami tokiomis sąlygomis, kurios prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Viena iš tokių priemonių, kuri pastaruoju metu, reaguojant į Covid-19 pandemijos sukeltus ekonominius sukrėtimus, ES institucijų taikoma vis dažniau yra antidempingo muitai. Jų taikymo atveju importuotojams bei eksportuotojams itin aktualiu tampa praktinis klausimas kokios yra teisinės galimybės juos užginčyti, kas ir aptariama šiame straipsnyje.

Per pastaruosius keletą metų sparčiai auga visuomenės domėjimasis pluoštinių kanapių sektoriumi. Besidomintys pluoštinių kanapių produktais įžvelgia plačias šių produktų panaudojimo galimybes. … Apžvelkime pluoštinių kanapių produktų importo sąlygas bei reikalavimus importuotojams, ketinantiems importuoti šiuos produktus iš trečiųjų šalių.

Kaip Suderinta Sistema prisideda prie saugesnio, ekologiškesnio pasaulio, apibrėždama aplinkai pavojingas ir aplinkai saugias prekes.

Priimti: Nutarimas dėl importo muitų taikymo sustabdymo, esant ekstremaliajai situacijai; Dėl privalomosios kilmės informacijos sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo; Prekių, deklaruotų Muitinės … deklaracijų apdorojimo sistemoje, tikrinimo ne muitinės patalpose nustatytu (nenustatytu) muitinės posto darbo laiku organizavimo taisyklės. Pakeisti: Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės. Neteko galios: Dėl Leidimų atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje išdavimo taisyklių patvirtinimo.

Kaip kasdieniame visų mūsų gyvenime, taip ir pasaulio bei ES aktualijose dominuoja kovos su COVID-19 tema. Apžvelgiame Pasaulio muitinių organizacijos gaires, rekomendacijas ir veiksmus, ES priimtus … teisės aktus. Kitos aktualijos yra prekių tarifinio klasifikavimo, lengvatinės kilmės, importo muitų žemės ūkio produktams, antidempingo ir kompensacinių priemonių bei netarifinio reguliavimo srityse.

Apžvelgiamos šios Europos Komisijos iniciatyvos muitinės veiklos srityje: COVID-19: sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatos apsaugai ir prekių bei būtiniausių paslaugų prieinamumui užtikrinti, … taikymo gairės; Europos Komisijos sprendimas dėl neapmuitinamo ir PVM neapmokestinamo prekių, reikalingų kovai su COVID-19 protrūkio 2020 m. pasekmėmis, importo; muitų mokėjimo atidėjimas; lengvatinės prekių kilmės sertifikatų kopijų vietoje originalų pateikimas ir kitos.

Sulaukiame vis daugiau klausimų dėl siuntų deklaravimo, ir ne tik dėl mažos vertės. Verslas norėtų pats deklaruoti savo siuntas ir taip taupyti kaštus. Tačiau kol kas muitinės sistemos nėra patogios … naudojimui. Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus specialistai maloniai suteikė informaciją apie patogiam prekių deklaravimui kuriamą portalą. Planuojama, kad verslas juo galės pradėti naudotis nuo 2021 m. sausio 1 d.

Visuotinę medienos ir jos gaminių paklausą tik iš dalies tenkina teisėti šaltiniai. Remiantis 2012 metų INTERPOL’o ir JT Aplinkos apsaugos programos ataskaita, neteisėta medienos ruoša sudaro … nuo 15% iki 30% visų miškininkystės produktų kiekio. Ši dalis dar didesnė tropinėse šalyse, kur, kaip manoma, nuo 50% iki 90% medienos buvo ruošiama neteisėtai. Pasaulio muitinių organizacijai maloniai sutikus, išvertėme ir publikuojame straipsnį iš naujausio PMO naujienų numerio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė ginčą, ar Lietuvos įmonė, pardavusi Lietuvos muitinės sandėlyje sandėliuojamas prekes, pagrįstai šiam prekių tiekimui pritaikė 0 proc. PVM … tarifą. Sprendimas aktualus įmonėms, vykdančioms prekybą prekėmis, kurios yra sandėliuojamos Lietuvoje muitinės sandėlyje ir kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra (kodas 7100).

Kaip žinia, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jos gali būti muitinės tikrinamos. Ne Sąjungos … prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų muitinis statusas arba jos įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos muitinei prižiūrint. Tačiau kas nutinka, jei muitinės prižiūrimos prekės pavagiamos? Ar ši aplinkybė laikoma atleidžianti prekes saugantį asmenį nuo mokestinių prievolių, kylančių prekių išleidimo į laisvą apyvartą atveju?

Tęsiame temą, pradėtą Muitų teisė praktikams Nr. 80. Pastaraisiais metais (pastarąjį dešimtmetį (nuo 2010 m.)) ES Teisingumo Teismas (ESTT) yra nagrinėjęs ne vieną bylą, kurioje buvo teikiami … išaiškinimai Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) teismams, pagal jų paklausimus ESTT dėl teisingo Kombinuotosios nomenklatūros (KN) aiškinimo. Šiame straipsnyje aptariamos bylos, susijusios su kalbiniu (lingvistinių) KN aiškinimu ir nagrinėjamos situacijos, ką reikėtų daryti ir kaip taikyti KN, kai jos versijos skirtingomis kalbomis nėra identiškos.

Šių metų pradžios teismų praktika užtikrintai perėmė 2019 m. pabaigoje suformuotą požiūrį į deklarantų atliekamas funkcijas. Ši tendencija negali nedžiuginti, kadangi formalaus deklarantų veiksmų … vertinimo administracinės atsakomybės kontekste atsisakymas ne tik leidžia sutaupyti reikšmingus administracinius resursus, bet ir užtikrina ramybės ir stabilumo jausmą susijusiems su muitinės formalumų atlikimu asmenims, grąžina susidomėjimą muitinės tarpininko profesija.

Pastaruoju metu (pavyzdžiui, 2020 m. kovo 5 d. Maskvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „EAEC and EU - Prospects for 2020") bent jau specialistų ir praktikų diskusijose vėl yra bandoma … kelti klausimą dėl tarptautinę prekybą reguliuojančių ES bei Rusijos Federacijos muitų teisės šaltinių (muitinės kodeksų) derinimo ar net bendros ekonominės erdvės „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ kūrimo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga detaliau apžvelgti tarptautinės prekybos tarp ES ir Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo raidos patirtį bei perspektyvas, kurios aktualios ne tik politiniu, bet ir praktiniu, verslo požiūriu, ypač ir Lietuvos verslo subjektams (prekybininkams, importuotojams, eksportuotojams, transporto įmonėms) dalyvaujantiems dvišalėje tarptautinėje prekyboje.

2020 vasario mėn. Mykolo Romerio universitetas išleido Gedimino Valantiejaus monografiją „Muitų teisinis reguliavimas“, kurioje nuosekliai aptariami visi bendrieji tarptautinės, ES bei nacionalinės … muitų (muitinės) teisės struktūros bei taikymo klausimai.