Straipsniai

Adam Smith, knygos „Tautų turtas“ autorius, rašė, kad muitai „buvo naudojami nuo neatmenamų laikų“. Iš esmės šis teiginys yra teisingas. Prekybos apmokestinimo praktika yra tokia pat sena, kaip … ir pati komercija. O kur reikia surinkti mokestį, kils ginčų dėl tarifų ir metodų. Importuotus produktus buvo lengviau apmokestinti nei vidaus produkciją, todėl importo muitai buvo vieni iš pirmųjų mokesčių. Dvi ryškiausios mokesčių rūšys, išsivysčiusios pasaulio istorijos raidoje, buvo „specifinis“ ir „ad valorem“ muitai. Pirmuoju atveju valstybė taikė mokestį už prekių vienetą – tai buvo gana lengva pritaikyti. Antruoju atveju valstybė nustatė mokestį, pagrįstą prekių verte, ir tai pareikalavo nustatyti ir vykdyti taisykles, reglamentuojančias jų įvertinimą. Kitaip tariant, muitinis įvertinimas tampa aktualus, kai muitai apskaičiuojami remiantis „ad valorem“ principu.

Per pastaruosius 15 metų buvo atlikta daug darbų, susijusių su pajamų mokesčio sandorių kainodara (angl. Transfer Pricing, toliau - TP) ir muitinio įvertinimo „konvergencija“. Tiek pajamų mokesčio, … tiek muitinės taisyklės siekia to paties rezultato, užtikrindamos, kad kainos tarp susijusių šalių būtų „per ištiestą ranką“, nustatytos taip, lyg šalys būtų nesusijusios. Tačiau taisyklės yra kitokios. Pelno mokesčio TP taisyklės daugumoje šalių yra pagrįstos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatytomis gairėmis. Muitinės vertinimo principai yra nustatyti Pasaulio Muitinių Organizacijos (PMO) Muitinio įvertinimo susitarime (Susitarime). Be to, mokesčių ir muitinių administracijos turi skirtingus mokesčių surinkimo centrinius taškus: aukštesnė sandorio kaina sąlygoja didesnį muitą, bet mažesnį pajamų mokestį; mažesnė sandorio kaina sąlygoja mažesnius muitus ir didesnius pajamų mokesčius.

Leidimų naudotis supaprastinimais, taikomais įforminant arba užbaigiant Sąjungos tranzito procedūrą, skaičius auga – verslui naudinga supaprastinta procedūrų įforminimo tvarka. Tačiau būtina … nepamiršti reikalavimų, keliamų tokioms procedūroms, išpildymo, ir ne tik kreipiantis su prašymu išduoti leidimą, bet ir naudojantis jau suteiktu leidimu. Apžvelkime reikalavimus ir dažniausiai nustatomus pažeidimus.

2020 m. rugsėjo 25 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė naują Muitinio įvertinimo gairių (toliau – gairės) versiją. Nors šios gairės nėra teisiškai privalomos, jos laikomos svarbiu … Europos Sąjungos (toliau – ES) muitų teisės aktų aiškinimo instrumentu. Gairių tikslas – užtikrinti vieningą muitinių ir ekonominės veiklos vykdytojų supratimą ir parūpinti priemonę, kuri palengvintų teisingą ir suderintą teisės aktų taikymą valstybėse narėse. Gairės numatomos įtraukti į ES Muitinio įvertinimo kompendiumą 2021 metais.

Lietuvos muitinės praktikų asociacija (LCPA) yra labai dinamiška organizacija, leidžianti žurnalą „Muitinės atitikties ir rizikos valdymas“ praktikams Europoje. Siekdama paskatinti autorių žinių … ir nuomonių apsikeitimą, asociacija nusprendė rengti internetinius susitikimus. Pirmasis įvyko 2020 m. rugpjūčio 18 d. Straipsnyje apžvelgiamos kai kurios autorių aptartos temos, o plačiau apie jas galite paskaityti pačiame žurnale.

Skaitytojo klausimas: Ar gali būti tai pačiai prekei vienu metu taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai? Atsakydami į klausimą pateikiame praktinį elektrinių dviračių importo iš Kinijos … pavyzdį ir apžvelgiame prekybos politikos apsaugos - antidempingo, kompensacines (antisubsidines) ir rinkos apsaugos (protekcines) - priemones.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, privalomoji prekių tarifinė informacija yra apibrėžiama kaip raštiškas muitinės sprendimas dėl tarifinio prekių klasifikavimo, kurį valstybių narių … muitinės išduoda ekonominių operacijų vykdytojui, gavusios jo prašymą ir kuriuo įpareigojama taikyti konkretų jame nurodytų prekių rūšių tarifinį klasifikavimą. 2019 m. Lietuvoje įsigaliojo naujos privalomosios prekių tarifinės informacijos (PTI) išdavimo taisyklės, aktualios visiems prekes iš trečiųjų valstybių (ne ES narių) importuojantiems asmenims. Straipsnyje aptariame kokie praktiniai ir teisiniai klausimai pastaruoju metu kyla šioje muitų teisės srityje tiek ES lygmeniu, tiek ir Lietuvos Respublikoje, ypač taikant naująsias PTI išdavimo taisykles.

Tarptautinės prekybos versle kartas nuo karto tenka susidurti su teisinėmis situacijomis, kuomet, atliekant muitinės formalumus, muitinės priežiūrai pristatytų ir jos saugojamų (sulaikytų) prekių … savininkas lieka nežinomas (nenustatytas). Tokiu atveju prekės lieka muitinės priežiūroje, tačiau yra sprendžiamas klausimas dėl jų realizavimo saugojimo kaštams padengti arba sunaikinimo, siekiant atlaisvinti vietą kitų prekių saugojimui. Atliekant tokius veiksmus kartu privalo būti išspręstas ir klausimas dėl prekių pripažinimo bešeimininkėmis. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, šiame straipsnyje apibūdinamos muitinės prižiūrimų prekių pripažinimo bešeimininkėmis sąlygos ir atvejai, kada gali būti taikoma bei pradedama tokia procedūra.

Naršant TARIC ir LITAR duomenų bazes, susidursite su sąvoka „erga omnes muito tarifas". Pasaulio prekybos organizacijos kalba tai – „didžiausio palankumo režimo muito tarifas" (angl. Most-favoured-nation … tariff (MFN tariff)). Ką šios sąvokos reiškia?

PMO yra vienintelė tarptautinė organizacija, išimtinai nagrinėjanti muitinės klausimus, jos pagrindinė veikla ir siekiai yra padėti valstybėms derinti tarpusavyje muitinės veiklą, teisės aktus … ir taip gerinti tarptautinės prekybos sąlygas verslo partneriams įvairiose šalyse. Pagrindiniai PMO instrumentai naudojami siekiant šių tikslų yra Suderintos sistemos nomenklatūra ir Peržiūrėta Kioto konvencija, prie kurių yra prisijungusi ir Lietuva (Europos Sąjunga). Straipsnyje apžvelgiami šie instrumentai, jų įtaka muitinės veiklai ir verslui.

Asmenų bendravimui su muitine vis labiau pereinant į skaitmeninį formatą bei siekiant mažinti ar net atsisakyti popierinių dokumentų perdavimo, nuo 2020-09-15 įsigaliojo Reglamento Nr. 608/2013 … pakeitimai, numatantys kitokią prašymų taikyti muitinės priežiūros priemones pateikimo tvarką. Nuo šiol, pareiškėjų nacionaliniai ar Europos Sąjungos prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones, taip pat ir kita susijusi dokumentacija, atsakingai muitinės įstaigai teikiama per Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – EUIPO) Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo portalą. Kas dar keitėsi ir kokių veiksmų turi imtis Teisių turėtojai ir kiti asmenys, teikiantys prašymus?

Muitų tarifų suspendavimas 2019 m. Lietuvos gamintojams padėjo sutaupyti daugiau nei 5,15 mln. eurų. Nemažai, bet suma galėjo būti ženkliai didesnė! Šiame straipsnyje atkreipiame ES gamintojų … dėmesį į galimybę, kuria, mūsų vertinimu, dar nepakankamai naudojamasi. Apžvelgiame aktualijas – kokioms prekėms suspendavimas nebetaikomas dėl ES Aplinkos apsaugos politikos ir Pramonės politikos strategijos, bei išimtis – kada suspendavimas suderinamas su antidempingo muito taikymu. Pabaigoje pasidaliname praktiškais patarimais dėl muitinės deklaracijos pildymo ir dėl kitų šalių muitų suspendavimo prašymų peržiūros.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmams valstybė yra delegavusi funkciją išduoti nelengvatinės prekių kilmės sertifikatus į trečiąsias šalis eksportuojamoms prekėms. Per metus Vilniaus prekybos, pramonės … ir amatų rūmai eksportuotojams išduoda apie 7000 sertifikatų. Daugiausiai jų išduodama gabenant prekes į Uzbekiją, Baltarusiją, Kiniją, Ukrainą, Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją. Atliepiant pasaulines tendencijas kelti paslaugas į elektroninę erdvę, kurių įgyvendinimą paspartino ir pandemijos metu taikomi apribojimai, šią vasarą pristatyta galimybė verslui naudoti elektroninę sistemą sertifikatų gavimui.

Pratęsiant laikinojo įvežimo perdirbti temą, pradėtą rugpjūtį straipsnyje „Perdirbimo procedūros: ekonominių sąlygų tikrinimas“, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą kartu su naujuoju Sąjungos … muitinės kodeksu atsiradusių pasikeitimų ir, galbūt, rečiau ekonominės veiklos vykdytojų taikomų galimybių: išleidimą į laisvą apyvartą mažesniu muito tarifu (taikomu pagamintam produktui), Sąjungos prekių naudojimą (ekvivalentiškos prekės), prekių gabenimą be muitinės formalumų (perkėlimą), apibendrinimą.

Straipsnyje apžvelgiamas vienas iš naujausių ES pasirašytų asociacijos susitarimų su trečiosiomis šalimis, būtent ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas (2017 m.). Pristatoma Ukrainos patirtis … ir praktika įgyvendinant savo įsipareigojimus suderinti nacionalinę muitų teisę su ES muitų teise, rašoma apie Ukrainos pastangas modernizuoti nacionalinius muitų teisės aktus ir pateikiama Ukrainoje priimtų teisės aktų, kuriais įgyvendinamas asociacijos susitarimas su ES, apžvalga. Atkreipiamas dėmesys į sąlygas, su kuriomis susiduria verslai, užsiimantys prekyba tarp Ukrainos ir ES, taip pat importuojantys prekes iš ES į Ukrainą.

ES valstybių narių jūrų vandenyse bendrąją žuvininkystės politiką reguliuoja ES institucijos ir, atitinkamai, jose išgautiems produktams gali būti pripažįstama ES muitinė kilmė, tačiau Jungtinei … Karalystei (JK) išstojant iš ES jos (JK) jūrų erdvėse ES taisyklės nebebus taikomos (planuojama nuo 2021 m.). Atitinkamai, pavyzdžiui, JK jurisdikcijai priklausančiose Šiaurės jūroje ar Airijos jūroje sugautos ir į ES atgabentos žuvies kilmę teks nustatyti pagal bendrąsias prekių kilmės taisykles ir ją apmokestinti importo mokesčiais (muitais) ES. Šios tendencijos skatina naujai pažvelgti į jūrų erdvėse sugautų bei išgaunamų prekių kilmės nustatymą pagal ES muitų teisės normas (Sąjungos muitinės kodeksą), kuris plačiau pristatomas bei nagrinėjamas šiame straipsnyje.