Sveiki,
Tai bent laikai. Girdėti „nebesugebu sekti ir suprasti teisinių pokyčių“, „ne ką bespėju, tiek pokyčių“ tapo įprasta. Atlikta apklausa parodė, kad netgi 90% Lietuvos respondentų labai dažnai arba dažnai jaučia teisinės informacijos perteklių. O niekada taip nesijaučia, deja, 0% respondentų. Kokios geros krizės reikia, kad tai suvaldyti (žr. „Teisėkūros inercija. Ar turime receptų ją įveikti?“, Saulius Kolyta)? Ir kaip galime užtikrinti atitiktį, jei baigiame (tiek versle, tiek institucijose) „užspringti“ teisiniais pokyčiais?
Pirma minėti pasakymai turbūt puikiai rezonuoja su kiekvienu skaitytoju. Nes tampa įprasta, kad naujai paskelbiami pokyčiai įsigalioja „rytoj“, nors anksčiau paskelbtų - visa eilė dar tinkamai nesuprastų. Arba pokyčiai paskelbiami, bet jų taikymo išaiškinimų laukiama iki paskutinės minutės, o tuomet įsigaliojimo terminai nukeliami. Teisinio reguliavimo tikslas tampa pats teisinis reguliavimas. Rezultatas? Žinoma, nekoks. Todėl reikia dar daugiau reguliavimo ir griežtesnės kontrolės. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo 11 d. Lietuvos muitinė pradės taikyti rizikingesnių eksporto atvejų griežtesnę kontrolę (informacija), o rugsėjo 30 d. įsigalioja ES lygmens kilmės šalies nurodymo reikalavimai importuojant trečiose šalyse perdirbtus plieno ir geležies gaminius (apžvalga).
Daugiau reguliavimo reikia ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, klimato kaitos klausimams spręsti. Š.m. spalio 1 d. prasideda Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymas. Gairės ir išaiškinimai, ir mokymai dar rengiami ES lygiu. Iš Lietuvos muitinės kol kas informacijos nėra. Ir tai suprantama - jos ir ES lygiu dar mažai. Nesuprantama galbūt tik atitiktį siekiančiam užtikrinti verslui, kuris pokyčiams turi paruošti savo tiekimo grandines. Bet tai jau tampa įprasta verslo būsena – būti priverstu veikti reaktyviai, ne proaktyviai. Ir, žinoma, būti baudžiamu, nesugebėjus užtikrinti atitikties. Kad ir ką konkrečioje situacijoje ji - atitiktis - bereikštų (neretai tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas žino, nes... turi galią nuspręsti (raktinis žodis, pvz., „Hamamatsu“)). Beje, galbūt dėl to nuostabos nekelia Jungtinės Karalystės džiaugsmingas deklaravimas, kad „nauja laisvė“ leis jiems sukurti efektyviausiai pasaulyje veikiančią sieną; JK akcentuojama bendradarbiavimo su verslu ir visais suinteresuotais asmenimis svarba (skaitykite „Jungtinės Karalystės aktualijos kuriant efektyviausią pasaulyje sieną“).
Apibendrinant belieka pastebėti, kad augant teisinių reikalavimų skaičiui, versle auga specialistų svarba, kurie išmano ne tik muitinės, bet ir tarptautinės prekybos reikalavimus, o kartu geba identifikuoti ir valdyti riziką, nustatyti tinkamus procesus ir suburti jų vykdymą užtikrinančią reikiamas kompetencijas turinčią komandą. Tad, jeigu iki šiol Jūsų organizacijos biudžete nebuvo eilutės darbuotojų muitinės ir prekybos atitikties kompetencijų auginimui, greičiausiai pats laikas, kad ji atsirastų.
Siekiame, kad „Muitų teisė praktikams“ taip pat būtų efektyvus įrankis kompetencijų auginimui. Kviečiame ne tik skaityti leidinį, bet ir dalyvauti Tęstinio mokymosi programoje.
Visuomet laukiame Jūsų atsiliepimų ir pageidavimų, el. p. enrika@customsclear.net
Įdomaus ir naudingo šio numerio skaitymo!
Enrika Naujokė
